|
|
|
Mus supančių augalų keliami pavojai
Pavasarį pražydusių tuopų, drebulių, beržų, guobų bei kitų medžių žiedadulkės gali sukelti šienligę (alerginį rinitą) – vieną labiausiai paplitusių alergijos formų. Į alergiją linkusių žmonių daugėja ne tik Europos Sąjungoje, bet ir pasaulyje. Lietuvos statistikos departamento 2009 m. duomenimis, alergija serga 5 procentai gyventojų.
Kuo kenksmingos medžių žiedadulkės Klaipėdos universiteto Botanikos sodo vyriausioji mokslo darbuotoja Rita Nekrošienė mano, kad į alergiją linkusių žmonių daugėja ir kad Lietuvoje jų gali būti net 10 procentų, nes ne visi kreipiasi į gydytojus. Dažniausiai alergiją sukelia beržo, lazdyno, ąžuolo, alksnio žiedadulkės. Medikų ir mokslininkų įrodyta, kad šių augalų žiedadulkės - itin kenksmingos. Didmiesčiuose, kai žydi tuopos, žmonės skundžiasi jų skleidžiamais pūkais. Tuopų žiedadulkės nėra ypatingos ar kenksmingos cheminiu poveikiu. Tuopų žiedadulkės daugiau veikia mechaniškai – kutena nosį, priverčia čiaudėti, kosėti. Tačiau parkuose, kur žmonės dažnai ateina pailsėti, galima pamatyti beržų, alksnių, ąžuolų. Todėl, pasak R.Nekrošienės, reikėtų, kad tokiuose parkuose vyrautų kuo kokybiškesni augalai. Dabar sodinant parkus vengiama sodinti alergiją sukeliančius augalus. Beržas, alksnis, ąžuolas, lazdynas – Lietuvoje natūraliai augantys medžiai, kurių žiedadulkės sukelia alergiją. Jei žmogus alergiškas lazdyno žiedadulkėms, jis bus alergiškas ir jo riešutams, negalima čiupinėti ir žievės. Nors pasaulyje dėl alergiją sukeliančių žiedadulkių intensyviai vyksta tyrimai, bet ištirta tik kiek daugiau negu 30 proc. augalų. Žolės taip pat gali sukelti alergiją Iš alergiją sukeliančių žolių Lietuvoje auga pašarinis motiejukas, paprastoji miglė, paprastoji šunažolė, tikrasis eraičinas, paprastasis kietis ir kt. Motiejukas auga pievose, paprastosios miglės, paprastosios šunažolės, svidrės galima rasti vejų žolių mišiniuose. Kadangi alergiją sukelia žiedadulkės, tai svarbu laiku nupjauti veją, kol augalai nepradėjo žydėti. Paprastojo kiečio, kuris auga kaip piktžolė, žiedadulkės taip pat kenksmingos. Net dilgėlės, gysločių, kurie laikomi naudingais vaistiniais augalais, žiedadulkės gali sukelti alergiją. Pasak R.Nekrošienės, didelė problema - nešienaujamos teritorijos visuomeninės paskirties želdynuose bei apžėlę plotai prie daugiabučių. Vaikštant po nenušienautas teritorijas žiedadulkių gali prisikvėpuoti ne tik žmonės, bet ir šunys, kurie pradeda čiaudėti ir ašaroti. Kaip žiedadulkės plinta, atliekami tyrimai. Klaipėdoje, ant Jūrininkų ligoninės stogo, 35 metrų aukštyje, yra pastatyta žiedadulkių gaudyklė. Surinktos žiedadulkės kas savaitę vežamos į Šiaulių universitetą, kur specialistai atlieka tyrimus. Taip nustatoma, kada ir kokios žiedadulkės pradeda skristi, kada jos baigiasi. Žmonės, linkę į alergiją, tai žinodami, gali pasisaugoti žiedadulkių. Tiriant žiedadulkes buvo nustatyta, kad jos atskrenda ir iš Skandinavijos šalių. Įvairių augalų žydėjimo laikas skirtingas – balandų žiedadulkės gali plisti net 93 dienas. Kad ir gražūs, bet nuodingi Jei alergeniški augalai gali sukelti nemalonių pojūčių, tai kai kurių augalų pavartojimas gali baigtis mirtimi. Tokių augalų želdynuose reikėtų vengti arba elgtis taip, kad nepakenktų. Vienas iš tokių augalų - gėlininkų mėgstama mėlynoji kurpelė. Ypač nuodingi šio augalo vaisiai ir šakniastiebiai. Pakanka suvalgyti du vaisius, kad žmogus numirtų. Kitas nuodingas augalas – rusmenė. Šios gėlės mirtinai nuodingi lapai ir vaisiai. Nuodingos ir malonų kvapą skleidžiančių pakalnučių raudonos uogos. Vijoklinio augalo – gebenės lipikės - yra nuodingi žiedai ir uogos. Nuodingos uogos ir dygialapio bugienio, o kazokinio kadagio – jaunos šakelės. Kukmedžio nuodingos visos augalo dalys, išskyrus raudoną apysėklę. Atlikti bandymai parodė, kad šis augalas nuodingas ne tik žmogui, bet ir gyvuliams. Pakanka dviejų kukmedžio spyglių, kad nudvėstų arklys. Ligustras, kuris dažnai auginamas kaip gyvatvorė, taip pat užaugina nuodingas uogas. Tačiau jeigu gyvatvorė kerpama, ji nežydės ir neužaugins uogų. Geltonai žydintis pupmedis atrodo ypatingai gražiai, jis yra adaptavęsis ir tinka mūsų klimatui, tačiau jo ankštys ir sėklos - nuodingos. Nors atrodo, kad vaistiniai augalai turėtų tik gydyti, tačiau ir jie yra nuodingi, - pavyzdžiui, durnaropė, kuri yra auginama ir kaip dekoratyvus augalas. Eleboro, kuris būna įvairių rūšių, šakniastiebiai vartojami preparatams, kurie gydo širdies ligas, įeina į homeopatinių vaistų sudėtį. Todėl ir šiuos vaistus reikia gerti tik lašeliais, nes į jų sudėtį įeina ir nuodingų augalų. Nuodingas yra ir pavasarinis adonis, dėmėtoji mauda. Pastarasis primena kmyną, ir vartojamas gydant vėžį. Tačiau šiuo ar kitais augalais gydytis savarankiškai jokiu būdu negalima. Juodasis čemerys želdynuose paplitęs dėl gražių lapų. Vaistinėse galima įsigyti čemeryčių vandens, skirto utėlėms naikinti. Mėnuliasėklis, savo lapais panašus į vynuogę, o augdamas besisukantis spirale, – dar naujas augalas Lietuvoje. Šio augalo sėklos taip pat nuodingos. Net darže auginamų daržovių kai kurios dalys gali būti nuodingos. Suvalgę bulvių ar pomidorų lapų žmogus nenumirs, bet apsinuodyti tikrai gali. Vasarą rabarbarų lapkočiuose taip pat kaupiasi nuodinga rūgštynių rūgštis, todėl vasarą jų geriau nevalgyti. Net toks augalas, kaip pupelės, turi nuodingų medžiagų. Verdant pupeles taip pat patariama pavirinus 15 minučių vandenį nupilti ir baigti virti švariame vandenyje. Apsinuodiję nuodingais augalais per metus Lietuvoje miršta 1 – 2 žmonės, neįskaičiuojant apsinuodijusių grybais.
|
|
