Pažangus žarnyno tyrimas atliekamas ir Kretingos ligoninėje

Kretingiškiams nebūtina važiuoti į Klaipėdą, kad ten būtų atliktas žarnyno tyrimas – fibrokolonoskopija: šį pažangų metodą Kretingos ligoninėje taiko 34 metų pakistanietis gydytojas Jamshid Siddique. Puikiai lietuviškai kalbantis gydytojas pasakojo, kad tyrimas fibrokolonoskopu yra itin tikslus – juo galima aptikti net pirmuosius onkologinės ligos simptomus.

Kretingos ligoninėje dirbantis gastroenterologas Jamshid Siddique paaiškino, kad žarnyno tyrimas – fibrokolonoskopija - yra vienas pažangiausių ir tiksliausių, yra galimybė ne tik apžiūrėti žarnyno gleivinę, bet ir paimti biopsiją ar pašalinti polipus.

Lengviau pagimdyti negu išsitirti žarnyną – su tokiomis pacientų baimėmis ir išankstinėmis nuostatomis sakė susiduriantis J. Siddique, kuris gastroenterologu dirba Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, o nuo kovo – ir Kretingos ligoninėje.

„Žmonių klausinėju: kodėl jūs klausote kaimynų, o ne gydytojo,- atlaidžiai šypsojosi J. Siddique ir paneigė stereotipą, esą žarnyno tyrimas yra labai skausmingas. – Fibrokolonoskopo vamzdelis, kuris kišamas per išeinamąją angą, yra 160 cm ilgio, plonas ir lankstus, jo kryptį galima reguliuoti pagal tai, kaip išsidėstęs žarnynas. Todėl apžiūrėti ir įvertinti storojo žarnyno gleivinę galima net iki aklosios žarnos, apendikso, nepažeidžiant žarnų sienelės. Prieš tyrimą paskiriami nuskausminamieji, todėl tyrimą pacientas toleruoja geriau.“

Pasak J. Siddique, fibrokolonoskopija užtrunka nuo pusvalandžio iki valandos, o po to žmogus gali vykti namo. Tačiau gydytojas pataria, kad iš karto po tyrimo žmogų paglobotų artimieji – dėl galimo nuskausminamųjų vaistų šalutinio poveikio – mieguistumo.

Metodas – labai tikslus

„Fibrokolonoskopija yra vienas tiksliausių būdų patvirtinti arba paneigti vėžį,- sakė J. Siddique. – Storąją žarną galima tirti ir rentgenologiškai, tačiau tuomet sunku tiksliai įvertinti būklę – ar žarnoje yra atsiradę darinių, ar tai tik joje užsilikę nešvarumai. Be to, tuomet nėra galimybės paimti biopsijos“. Anot J. Siddique, būtent fibrokolonoskopu, kaip patikimiausiu aparatu, naudojamasi žmogui atsidūrus ir reanimacijos skyriuje.

Gydytojas paaiškino, kad per išeinamąją angą į storąją žarną kišamas fibrokolonoskopo vamzdelis yra su šviesos šaltiniu, todėl per optinę sistemą galima atidžiai apžiūrėti žarnos gleivinę. Vamzdelio gale taip pat yra ertmės įvarioms funkcijoms atlikti – purkšti vandenį, siurbti žarnose susikaupusius skysčius, pūsti orą – tuomet išsipūtusias žarnas lengviau apžiūrėti.

Jei pastebimi žarnos gleivinės pakitimai, gydytojas iš karto gali paimti ir biopsiją – tereikia į fibrokolonoskopo vamzdelį įkišti žnypleles, kuriomis „atkandamas“ gleivinės gabalėlis.

Pasak J. Siddique, panašiai tiriama ir fibrogastroskopu – aparatu, kuriuo apžiūrima stemplė, skrandis ir dvylikapirštė žarna. Tuomet per burną kišamas vamzdelis, kuris turi analogiškas funkcijas kaip ir fibrokolonoskopas. Tačiau ši procedūra trunka gerokai trumpiau, yra neskausminga.

Ir diagnostikai, ir gydymui

J. Siddique teigė, kad abu tyrimai naudojami dviem tikslais – diagnostiniu ir gydomuoju. Tiriant fibrogastroskopu ir fibrokolonoskopu galima aptikti opas, polipus, navikinius ar uždegiminius pakitimus, esančius viršutinėje ar apatinėje virškinamojo trakto dalyje. Be to fibrokolonoskopu galima diagnozuoti tokias ligas kaip divertikuliozę ar jos komplikaciją – divertikulitą. „Divertikulai – tai storojoje žarnoje susidariusios „kišenėlės“, kurios gali užsikišti kietu žarnų turiniu. Dėl to žmogus ima karščiuoti, jis kenčia nuo stiprių pilvo skausmų, tempimo, gali užkietėti viduriai, arba atvirkščiai – prasidėti viduriavimas, o išmatose pasirodo kraujas“,- pasakojo gydytojas J. Siddique.

Pasak gydytojo, fibrogastroskopu ir fibrokolonoskopu iš karto galima ir pašalinti per apžiūrą pastebėtus polipus – patologines gleivinės išaugas, kurios laikui bėgant gali supiktybėti.

Todėl labiausiai šie tyrimai gelbsti ankstyvai žarnyno vėžio diagnostikai – darbo patirties turintis gydytojas pastebi gleivinės pakitimus, darinius, todėl gali paimti biopsijos detalesniems tyrimams.

Delsia kreiptis į gydytojus

J. Siddique pastebi, kad žmonės delsia kreiptis į medikus, o neretai susizgrimba tik tada, kai jau pradeda tuštintis su krauju arba atsiranda žarnų nepraeinamumo požymiai.

„Ypač vėlai kreipiasi senyvo amžiaus žmonės, kurie taikstosi su pilvo pūtimu, vidurių užkietėjimu, neatkreipia dėmesio į išmatų spalvą. Kartą atėjo žmogus, kuris metus viduriavo ir niekur nesikreipė – jam nustatėme onkologinę ligą“, - pasakojo gydytojas.

Tačiau tikrąją negalavimo priežastį galima pasakyti tik atlikus tyrimą. Gali būti, kad pacientas kenčia nuo vadinamojo dirgliosios žarnos sindromo - funkcinio žarnyno sutrikimo, pasireiškiančio spazminiais pilvo skausmais, viduriavimu ar priešingai – vidurių užkietėjimu.

J. Siddique teigimu, nevertėtų ranka numoti į šiuos negalavimus: pasikeitusį tuštinimo dažnį, pilvo pūtimą, vidurių užkietėjimą, dingusį apetitą ir staigų kūno svorio kritimą, išmatose atsiradusį kraują. Pastebėjus šiuos simptomus, patariama kreiptis į šeimos gydytoją, kad šis išduotų siuntimą pas gastroenterologą.

Tirtis būtina nuolat

„Bent kartą per metus žarnyną turėtų išsitirti tie žmonės, kurių giminėje yra sirgusiųjų onkologinėmis žarnyno ligomis. Ypač tie, kuriems daugiau negu 50 metų“,- tvirtino J. Siddique.

Fibrokolonoskopija bent kartą per metus atliekama ir žmonėms, kuriems dėl onkologinės ligos jau buvo pašalinta storosios žarnos dalis.

J. Siddique perspėjo, kad visais atvejais žmonės turėtų pasitarti su šeimos gydytojais, nes fibrokolonoskopijos tyrimas turėtų būti skiriamas individualiai, atsižvelgiant į gretutines ligas, bendrą paciento būklę. Jeigu paciento būklė sunkesnė, šeimos gydytojas turėtų nukreipti pacientą į ligoninę, kur jis paruošiamas šiam tyrimui ir galutiniam diagnozės nustatymui.

Gydytojo Jamshid Siddique dosjė

* Gastroenterologu ir endoskopuotoju Klaipėdos universitetinėje ligoninėje J. Siddique dirba nuo 2006 metų, o Kretingos ligoninėje – nuo kovo.

* Puikiai lietuviškai kalbantis pakistanietis gydytojas sako susikalbantis ir su žemaičiais. „Tikrai žinau, ką reiškia „Kon saka“ ir „nuoriu nomei“,- juokėsi J. Siddique.

* J. Siddique mokėsi Kauno medicinos universitete, kur įgijo gastroenterologo specialybę.

* J. Siddique į Lietuvą atvyko 1993 metais iš Jungtinių Arabų Emyratų, Dubajaus, kur gimė. Nors pirmas įspūdis apie mūsų šalį atvykėliui buvo slegiantis, tačiau jis paklausė tėvo patarimo ir liko čia gyventi bei mokytis medicinos.

* Dabar J. Siddique gyvena Klaipėdoje, kur su žmona lietuve augina tris dukteris. Pats J. Siddique yra kilęs iš gausios šeimos – turi keturias seseris ir tris brolius.

• Rašyti komentarą (5)