Mirusiojo kūno paruošimas – pagarba jam ir gyviesiems

Šį kovą Kretingos laidojimo namų „Rimtis“ vadovas Juozas Donauskas pabaigs Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos surengtus mokymus, kuriuos vedė Vokietijos balzamuotojų asociacija, ir taps diplomuotu tanatopraktiku – moderniuoju balzamuotoju arba mirusiojo kūno paruošėju.

„Iš pradžių tik iš už kampo tegalėdavau pažiūrėti, kaip paruošiamas lavonas. Turėjo praeiti 10 metų, kol įveikiau pats save“, - sakė Juozas Donauskas, pasirengdamas darbui.

Higienai - per mažai dėmesio

Pusmetį trukusiuose mokymuose, J.Donauskas teigė, įgijęs svarbių žinių apie ligas, higieną, anatomiją bei fiziologiją, išklausęs psichologo konsultacijų, kaip bendrauti su mirusiojo artimaisiais. J.Donauskas įsitikinęs, jog tai praplės jo, kaip profesionalaus tanatopraktiko, darbo galimybes: jis galės ne vien higieniškai paruošti, bet ir balzamuoti ar rekonstruoti mirusiojo kūną.

„Tanatopraktiko darbe svarbu yra padaryti taip, kad miręs žmogus atrodytų kuo natūraliau ir estetiškiau. To siekiama ir iš pagarbos mirusiajam, ir tam, kad išnyktų žmonių baimė mirusiesiems. Žmonių pasąmonėje tokia baimė tebėra užkoduota. Ji atėjo iš senų laikų: prie mirusiojo susirinkę žmonės matydavo greitai irstantį jo kūną. Tokie vaizdai užsifiksuodavo atmintyje ir formavosi tam tikri baugumo stereotipai“, - kalbėjo J.Donauskas.

Balzamuotojas siekia, kad kūnas būtų higieniškai paruoštas ir gerai išsilaikytų ligi jį palaidojant.

Dezinfekuoti ir higieniškai sutvarkyti kūną tetrunkama apie valandą.

„Higienai pas mus Lietuvoje žmonės dar teskiria per menkai dėmesio - šarvoja ir nedezinfekuotus artimųjų kūnus. Bučiuoja juos, ten pat geria kavą. O juk, net praėjus kelioms valandoms, kūnas jau pradeda irti“, - kalbėjo J.Donauskas.

Užsienyje irgi nedraudžiama bučiuoti mirusio žmogaus, tačiau kūnas visada būna dezinfekuotas.

Balzamuotas kūnas išsilaiko mėnesį

Gerokai sudėtingesnis yra balzamavimo procesas, trunkąs apie 3 val. „Trumpalaikis balzamavimas reiškia kūno išsilaikymą ligi 10 dienų, tačiau iš tikrųjų užbalzamuotas kūnas šaldytuve išsilaiko ir apie mėnesį“, - tvirtino pašnekovas.

Stipriai po įvairių traumų sužaloto kūno rekonstrukcija gali trukti net 2-3 dienas. Per mokymus J.Donauskui kartu su kolegomis jau teko rimtas išbandymas - atkurti Šiauliuose į 8 gabalus supjaustyto gydytojo kūną.

Balzamuojant naudojamos įvairios priemonės, kurios ryškiai skiriasi net savo atspalviais: rausvas, žalsvas, baltas, oranžinis. Vienos jų ardo baltymus, kurie greičiausiai genda. Kitas skystis naikina krešulius, kad neužsikimštų kraujagyslės, pasinaikina kūno geltonumas. Rausvos spalvos skystis ir yra skirtas tam, kad kūno dalys įgautų rausvą gyvo kūno atspalvį.

Paruošia neskrostą kūną

Tanatopraktikas, pabrėžė pašnekovas, parengia lavoną be skrodimo po atliktos teismo medicinos ekspertizės ar gydytojui patvirtinus mirties priežastį.

„Tam naudojami paprasčiausi instrumentai: žirklės, pincetas, spaustukai, adatos. Stambiausias iš jų yra trocharas – jis naudojamas injekcijai į pilvo ertmę. Juo į pilvo ertmę suleidžiamas žalias skystis, kuris užkonservuoja vidaus organus, kad šie nepūtų“, - demonstruodamas medicinos prietaisus bei preparatus kalbėjo J.Donauskas.

Jis paneigė ir galiojusią nuomonę apie vidurių šalinimo būtinybę: „Vidurių šalinti negalima. Tai - žmogaus kūno dalis: kaip žmogus gimė, taip jis ir turi iškeliauti į kitą pasaulį. Užsienyje tanatopraktikas, išvertęs vidurius, už tai gali atsidurti ir teisme“.

Esant būtinybei, viduriai šalinami tik ligoninėse. Juos surenka bendrovės, kurios išveža utilizuoti.

Moderni lavoninė

J.Donausko žodžiais, tanatopraktiko profesija Lietuvoje dar nėra teisiškai apibrėžta: „Pagal Europos Sąjungos standartus yra reikalaujama, kad tanatopraktikai būtų diplomuoti specialistai, - Lietuvoje šie standartai patvirtinti, tačiau realiai jų nereikalaujama“.

Kol kas svarbu tik įrengti specialias mirusiojo kūno paruošimo patalpas, kitaip sakant, - lavoninę. Pagal higienos reikalavimus ji turi būti atskirta nuo laidojimo patalpų.

Greta Kretingos laidojimo namų įrengta lavoninė nė iš tolo neprimena šiurpios sovietmečio lavoninės, kur mirusiųjų kūnai gulėdavo bet kur ir bet kaip. Įėjus į dvivietes patalpas, į akis išsyk krinta švara bei tvarka ir – jokio specifinio kvapo.

Kai lankėmės lavoninėje, J.Donauskas ruošėsi balzamuoti 60-mečio vyro kūną. Ligi tol kūnas gulėjo specialiame maiše ant neštuvų triviečiame lavoninės šaldytuve.

Kūno paruošimo procedūros atliekamos specialioje patalpoje ant plataus stalo, greta – spinta su reikmenimis, preparatais bei vienkartine apranga.

Prieš kiekvieną procedūrą balzamuotojui privalu užsivilkti baltą chalatą, užsijuosti guminę prijuostę, užsimauti pirštines ir apsiauti guminius batus.

Kartais jam prireikia ir kaukės. „Juk tenka sutvarkyti ir įvairiomis ligomis sirgusius žmones“, - pašnekovas patikino, jog užsikrėsti, tarkim, nuo tuberkuliozės, hepatito B ir C virusų galima net nuo mirusiojo. Dėl to tanatopraktikui nuo šių ligų yra būtina pasiskiepyti.

• Rašyti komentarą (17)