Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar praneštumėte apie narkotikų vartojimą anonimiškai tel. 8 700 60777?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Gyvenimo inkaras – nuoširdus pokalbis

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Kuprinė
  • 2010-02-26

„Ar teisingai suprantu, kad tu galvoji apie savižudybę?“- ir toks tiesus klausimas gali tapti atviro pokalbio apie slegiantį dvasinį skausmą pradžia. Klaipėdos „Jaunimo linijos“ koordinatorė Indrė Gaudiešiutė įsitikinusi, jog kalbėti šia tema nereikia bijoti – nėra nereikšmingų užuominų apie ketinimą nusižudyti.

Pagalbos telefonu „Jaunimo linija“ koordinatorė Indrė Gaudiešiutė teigė, kad savižudybė nėra spontaniškas sprendimas, todėl būtina rimtai reaguoti į artimojo užuominas apie nenorą gyventi.

„Apie savižudybę mąstantis žmogus iš tikrųjų nenori mirti. Jis tiesiog nori nebejausti didžiulio dvasinio skausmo,- sakė I.Gaudiešiutė. – Tenka girdėti nuomonių, kad savižudžiai yra labai stiprūs arba labai silpni žmonės. Tai neteisybė – jie tokie patys, kaip ir visi. Tik tuo metu juos apima tokia dvasinė kančia, kurios nepajėgia ištverti. Mitas ir tai, kad žudosi tik psichiškai nesveiki žmonės“.

Išklausyti ir išgirsti

I.Gaudiešiutė įsitikinusi, kad nuoširdus ir atviras pokalbis, palaikymas dvasiškai palūžusį žmogų gali sulaikyti nuo ketinimo pakelti prieš save ranką.

„Savižudiška būsena nesitęsia amžinai – didžiausia rizika, kad žmogus įvykdys savo ketinimą, yra kelios paros. Svarbu šį laiką to žmogaus nepalikti vieno, būti su juo kartu tol, kol atslūgs įtampa, nors tai ir nelengva, gali būti nejauku“,- teigė pašnekovė.

Leisti išsikalbėti, bet ne kritikuoti ar patarinėti – tik tuomet pokalbis su palūžusiu žmogumi bus veiksmingas. Suicidinių minčių apimto žmogaus neveikia ir bandymai įrodyti, kaip puikiai susiklostė jo gyvenimas, jog jis gali didžiuotis prestižiniais mokslais ir pan.

„Psichologinę krizę išgyvenančiam žmogui sunku „toli“ mąstyti – tuo metu jo regimasis laukas tarsi susiaurėja, tampa panašus į tunelį. Argumentus, kodėl verta gyventi, reiktų išgirsti iš paties žmogaus, pavyzdžiui, jis užsimena, kad jei ne mylintys tėvai, jau seniai būtų nusižudęs“,- pasakojo I.Gaudiešiutė.

Nors ir keistai skambėtų, tačiau žmogaus neverta atkalbinėti nuo savižudybės. Veiksmingesnis būdas – įtikinti šiuos ketinimus atidėti kitam kartui ir taip laimėti laiko.

Savižudybė neįvykdoma spontaniškai

„Klaidinga manyti, jog paklausus, ar žmogus galvoja apie savižudybę, jis būtinai taip ir padarys, tarsi būtų gavęs patarimą“,- tvirtino I.Gaudiešiutė.

Daug blogiau, kai stengiamasi „nematyti“ ir nereaguoti į savižudybę pasirinkusio žmogaus siunčiamus ženklus. Vieni apie savo nenorą gyventi pasako aiškiai ir tiesiai, kiti kalba užuominomis: pradeda domėtis mirties tema, atsisveikina su artimaisiais, kaip palikimą jiems išdalina savo asmeninius brangius daiktus.

Atkreipti dėmesį reiktų ir tada, jei pasikeičia artimo žmogaus elgesys, kalba. Paklausti, kas vyksta, verta ir tuomet, jei kurį laiką buvęs paniuręs ir depresiškos nuotaikos apimtas žmogus staiga pralinksmėja, yra geros nuotaikos – tokia nuotaika gali signalizuoti apie palengvėjimą priėmus sprendimą pasitraukti iš gyvenimo.

„Savižudybė nėra spontaniškas sprendimas - jai yra rengiamasi, suplanuojama data. Todėl į užuominas reiktų rimtai reaguoti, net jeigu ir jaučiame, kad žmogus grasinimais nusižudyti bando manipuliuoti. Vis dėlto būna, kad ir jie galų gale įvykdo jau daug kartų kartotą savo pažadą, - kalbėjo I.Gaudiešiutė. - Žmogaus, kalbančio apie norą pasitraukti iš gyvenimo, nereikia ir barti – kad baigtų „išsigalvoti“. I. Gaudiešiutė pastebi, kad ne visiems lengva kalbėti apie liūdnus dalykus. Todėl dažnas bando draugą pralinksminti, tempiasi į klubą ar kiną – tarsi taip „išgaruotų“ savižudiškos mintys.

Svarbiausia – artimųjų palaikymas

Manoma, jog apie savižudybę bent kartą gyvenime yra pagalvoję visi, tačiau šiam žingsniui ne visi pasiryžta. Vis dėlto Lietuva savižudybių skaičiumi yra viena pirmaujančių šalių Europoje.

Suicidines mintis „Jaunimo linijos“ savanoriai perskaito ir kas penktame jiems atsiųstame laiške. Apie ketinimą nusižudyti kalba ir 14-16 proc. pagalbos telefonu paskambinusių jaunų žmonių. I.Gaudiešiutė teigė, kad stereotipas, esą jau kartą pabandęs žudytis žmogus kada nors vis tiek nusižudys, yra klaidingas. „Tokį žmogų labai svarbu palaikyti. Jei jis sulaukia visavertės psichologų pagalbos ir artimųjų paramos, - atsikrato suicidinių minčių“,- įsitikinusi I. Gaudiešiutė.

Mokosi gyventi be atsakymų

Neviltis, nesibaigiantys klausimai „kodėl?“ ir tūkstantį kartų mintyse „perkratomi“ paskutiniai gyvenimo įvykiai, pokalbiai – taip jaučiasi artimieji, gedintys dėl savižudybę pasirinkusio žmogaus.

„Savižudybės priežasčių nereikia ieškoti paskutiniuose gyvenimo įvykiuose – tai yra keleto metų ar net viso gyvenimo sprendimas. Bet reikia susitaikyti, kad niekada nebus atsakymo į klausimą „kodėl?“ – atsakymą galėtų pateikti tik pats nusižudęs žmogus, kurio nebėra“,- sakė I.Gaudiešiutė.

Artimieji pyksta, kodėl savižudis pamiršo kitus. „Gal drastiškai palyginsiu, bet jei labai skauda dantį, tuo metu negalvoji, kokią gražią šeimą turi. Gal šis palyginimas padės suprasti, kodėl savižudis negalvoja apie artimuosius“,- sakė I.Gaudiešiutė.

Kaltės jausmo, abejonių kamuojamiems artimiesiems dar sunkiau, jei šeimoje vengiama kalbėti apie įvykusią savižudybę. Todėl jiems būtina gedulo skausmu pasidalinti su kitais žmonėmis, psichologais, Lietuvoje buriasi ir savipagalbos grupės.

„Polinkis į savižudybę nėra paveldimas. Tiesiog savižudžio šeimos nariai, draugai patenka į didesnės rizikos grupę, jie taip pat gali kaip problemų sprendimo būdą pasirinkti savižudybę, ypač, jei gyvenimiška situacija - panaši“,- būtinybę artimiesiems ieškoti psichologinės pagalbos akcentavo I.Gaudiešiutė.

Paramos nusižudžiusiųjų artimiesiems grupė

Pasidalinti iki šiol slegiančiais skausmais į grupę kviečiami gedintys šeimos nariai, draugai, kuriems teko išgyventi artimojo netektį dėl savižudybės ar nelaimingų atsitikimų. Susitarti dėl dalyvavimo grupės veikloje ar dėl asmeninės pagalbos galima paskambinus psichologei Jelenai Dementjevai tel. 8 614 76832. Nemokami susitikimai grupėje arba individualios konsultacijos vyksta Klaipėdos Psichikos sveikatos centre.

Kur kreiptis psichologinės pagalbos:

* www.jppc.lt/draugas - savanoriai į laiškus atsako elektroniniu paštu

* www.jaunimolinija.lt

* www.nebijokkalbeti.lt

* www.klausau.lt

* 8 800 28888 - „Jaunimo linijos“ telefonas (darbo dienomis – nuo 16 val. iki 7 val.; savaitgaliais – visą parą)

* 8 800 11111 - „Vaikų linija“ (kasdien – nuo 11 val. iki 21 val.)


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas