Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar pritariate, kad centrinis Kretingos miesto stadionas būtų pavadintas Šaulių stadionu?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Nuo pintų varlių – ligi kalėdinių puokščių

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2010-01-29

Rūdaitiškė 73-jų Emilija Martinkienė garsėja apylinkėse kaip skoningai tvarkomos sodybos šeimininkė bei sumani gėlininkė. Žiemą ji kuria kompozicijas iš gamtinės medžiagos – vytelių, šakų, kankorėžių, samanų, kelmų atraižų, šakų ir pan.

Nors Emilija Martinkienė dievagojosi nesauganti savo kūrinių, tačiau ir iš užsilikusių namuose galėtų surengti turtingą parodą.

Savąja „Dievo dovana“ E.Martinkienė stengiasi pasidalinti ir su aplinkiniais: ji dalyvauja kaimo šventėse, parodose ir savo kūryba džiugina aplinkinių širdis. Šiųmetinėje kalėdinių puokščių parodoje, surengtoje Rūdaičių kultūros centro filiale, iš dviejų dešimčių dalyvių jos kompozicija buvo išrinkta gražiausia.

„Išeinu į laukus, į mišką ir ką įdomaus pamatau, tą tempiu namo. Dėlioju šakelę prie šakelės, prilipdau samanėlę, nuspalvinu kokį kankorėžį – ir išeina kažkas įdomaus“, - apie intuityviai kuriamą grožį kalbėjo E.Martinkienė.

Ką sukuria, trumpam pasidžiaugia, po to išneša į tvartą ar išmeta. Kurgi dėsi, svarstė ji, - namie kompozicijos užima daug vietos ir kaupiasi dulkės. Įdomu krapštytis, jei kas konkrečiai ko nors paprašo.

Anksčiau nuo lankytojų neužsidarydavo Emilijos namų durys, - mat, moteris buvo apylinkėse žinoma pynėja. Iš vytelių ji pindavo krepšius, vazas, suvenyrus, iš kurių pats įdomiausias – masyvios, ligi pusmetrio galvas iškėlusios varlės–laikraštinės.

„Žmonėms labai patikdavo tos varlės: statydavo jas prie židinio, kambario kampe, virtuvėj. Laikydavo jose senus laikraščius. Atvažiuodavo toks verslininkas iš Kauno ir urmu supirkdavo tas varles, - nespėdavau pinti, o pats jas išgabendavo į Vokietiją. Sakė, kad vokiečiams palikdavo įspūdį ir žaismingas daiktas ir kad tai – rankų, o ne fabriko darbas“, - prisiminė rūdaitiškė.

Ieškodama pinti tinkamų vytelių visus pagriovius išvaikštinėjusi, karklynais „numaurodavusi“ net ligi Plungės. Dabar, Emilija sakė, sunku berasti vytelių: reikia jauno, vienerių metų medelio šakų. Dvimečiai karklai jau būna išsišakoję ir pynimui nebetinką. O ir žmonėms jau atsibodę pinti daiktai – nieko jais nebenustebinsi.

Todėl dabar didžiausia atgaiva jos sielai – kiemo augalai: vasarą ji juos karpo, formuoja, dėlioja kompozicijas, išpuošia Kalėdoms. Ir laukia nesulaukia pavasarinio želmenų atbudimo.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas