Įkurti Dienos veiklos centro padalinį Salantuose kainuos 1 mln. 570 tūkst. Lt. Didžioji dalis pinigų – 85 proc. - bus skirta iš Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo. Kretingos rajono savivaldybė prie šio projekto turės prisidėti 15 proc., t.y. 235 tūkst. Lt.
Už šiuos pinigus bus renovuotos ir neįgaliųjų poreikiams pritaikytos patalpos bei perkama įranga: centras bus skirtas užimti sutrikusio intelekto negalią turinčius žmones. Tačiau jo išlaikymu turės pasirūpinti Savivaldybė. Centrą ketinama atidaryti 2011 m. pradžioje.
„Centro filialo atsiradimą padiktavo pats gyvenimas, nes stipriai išaugo dienos paslaugų neįgaliems žmonėms poreikis. Kretingos dienos veiklos centras šiandien priima 37 neįgaliuosius, nors vietų yra 30 asmenų“, - tvirtino Kretingos dienos veiklos centro vadovė Birutė Viskontienė. Salantų dienos centre yra numatyta įrengti 26 vietas: 20 - dienos socialinės globos vietų ir 6 - trumpalaikės priežiūros vietos.
Salantų dienos centro projektą inicijavo Kretingos dienos veiklos centras išvien su rajono Savivaldybės Socialinės paramos skyriumi.
„Pagal statistiką kaimo vietovėse yra nemažai neįgalių žmonių. Jų tėvai – jau senyvo amžiaus. Jiems ir patiems tenka atsigulti į ligoninę: tokiais atvejais jie neturi kur palikti savo neįgalių suaugusių vaikų. Netekę artimųjų jie taip pat laikinai galės apsigyventi centre“, - trumpalaikės priežiūros esmę apibūdino rajono Socialinės paramos skyriaus vedėja Danutė Blagnienė.
Centro pageidavo bendruomenės
Rajono meras Juozas Mažeika tvirtino, jog sprendimas steigti dienos centrą Salantuose buvo priimtas pageidaujant bendruomenėms. „Socialinių paslaugų įstaigos sutelktos Kretingoje, Salantuose juntama atskirtis. Jeigu plėstume Dienos veiklos centrą Kretingoje, taip pat būtų reikalingos lėšos. Reikėtų suvežioti žmones iš Salantų bei apylinkių, kelionei būtų išleidžiami dideli pinigai. Šįkart gauname europinius pinigus, ir jų pražiopsoti nevalia“, - mano J.Mažeika.
Salantų bendruomenės vadovas Vaidutis Butkus teigiamai įvertino naujos globos įstaigos steigimą: jo žiniomis, Salantuose ir apylinkėse gyvena keletas neįgalių asmenų, kurie patys ir jų artimieji laukia centro atidarymo. Be to, bus įdarbinti vietiniai žmonės.
Salantų PSPC vadovas Tomas Skliuderis tai pat pasidžiaugė, kad bus įkurta dar viena įstaiga po tuo pačiu stogu ir tinkamai bus panaudotos laisvos buvusios poliklinikos patalpos.
„Sunkmetis praeis, o centras liks. Neįgaliųjų centruose vyksta didžiulis progresas: kas pamato neįgalų žmogų, vos atėjusį į centrą, ir po kurio laiko, negali atsistebėti jo fiziniais ir dvasiniais pokyčiais“, - centro reikalingumą pabrėžė D.Blagnienė.
Paragino „nespjauti į šulinį“
Dienos veiklos centras Kretingoje veikia jau devintus metus. Jis buvo įrengtas buvusiame Konstrukcijų gamyklos administracijos pastate, patalpų pritaikymas kainavo apie 600 tūkst. Lt. Išlaikyti Dienos veiklos centrą rajono mokesčių mokėtojams per metus kainuodavo apie pusę milijono litų. Tačiau šiemet lėšų sumažėjo: ligi rugsėjo teskirta 318 tūkst. Lt. Vieno asmens globos centre kaina per mėnesį – 1 tūkst. 200 Lt.
B.Viskontienės žodžiais, nors didžioji dalis šių pinigų – Savivaldybės, tačiau kažkiek už paslaugas susimoka ir patys centro lankytojai: jų indėlis sudaro 5-15 proc.
Mokėjimo už paslaugas tvarka yra sudėtinga ir kiekvieno lankytojo mokestis - individualus: jis priklauso nuo lankytų dienų skaičiaus, neįgalumo lygio bei neįgaliojo šeimos ar jo individualių pajamų. Asmuo per mėnesį į centro biudžetą sumoka nuo keliasdešimties ligi 200 Lt.
B.Viskontienė įsitikinusi, jog yra ir kita, pinigais nematuojama, moralinė paramos pusė: neįgalieji yra mūsų visuomenės dalis ir tik mes patys galime padėti vieni kitiems. “Nė vienas nesame apsaugotas nuo nelaimių ir nė vienas nežinome, ar neteks pagalbos ieškoti panašiame centre. Pas mus patenka žmonės ir po avarijų. Kai juos ištinka bėda, jie kreipiasi į socialines tarnybas. Todėl nespjaukime į šulinį, iš kurio gali tekti gerti ir patiems“, - samprotavo B.Viskontienė.
Pakito visuomenės mąstymas
Sovietmečiu, anot B.Viskontienės, žmonės buvo įpratę slėpti neįgalų vaiką nuo visuomenės ir spręsti jo problemą šeimoje. Dabar užaugo kita tėvų karta, pakito jų mąstymas dėl vaiko atidavimo į „valdišką įstaigą“: tėvai nori dirbti - būti naudingi visuomenei ir tuo pačiu - būti ramūs dėl savo neįgalių vaikų, kurie centre tarp savo likimo brolių ir globojami specialistų jaučiasi visaverčiais žmonėmis.
J.Mažeika taip pat įsitikinęs, jog tam, kad socialinių paslaugų našta neatrodytų per didelė mokesčių mokėtojams, reikėtų perskirstyti rajono biudžetą, kad nebūtų mažinama lėšų socialinėms reikmėms. „Socialinių paslaugų nėra per daug nei mūsų rajone, nei valstybėje. Žmogus, visą gyvenimą dirbęs ir mokėjęs valstybei, ar likimo nuskriaustas žmogus turi teisę ir senatvėje ar pasiligojęs gyventi turiningai ir saugiai“, - tvirtino rajono meras.
