Pradėjęs sveikai maitintis, įveikė klastingą ligą

Šį rugsėjį 75-ąjį jubiliejų švęsiantis salantiškis Leonas Dapšauskas kas rytą bėgioja po parką, apsipila šaltu vandeniu, mankštindamasis lengvai atsistoja ant galvos. Energija ir sveikata spinduliuojantis vyras sakė, kad valgydamas sveiką maistą ir sportuodamas jis ne tik sustipėjo fiziškai, bet ir išsigydė vėžį.

Prieš kelerius metus dėl ligos visiškai nebesikėlęs iš patalo, Leonas Dapšauskas namie vėl dirba visus ūkio darbus.

Prisakė laikytis protėvių mitybos

L.Dapšauskas pasakojo, kad jo sveikata pašlijo prieš šešerius metus: jam ėmė pūsti ir skaudėti pilvą, užkietėjo viduriai. Kai kreipėsi į gydytojus, šie nustatė prostatos vėžį.

„Pasakė, kad jau – ketvirta stadija. Bet kai atliko biopsiją, paaiškėjo, kad yra antros stadijos vėžys. Daktarai iš pradžių pasiūlė gydytis cheminiais vaistais, o po to operuotis, - pasakojo salantiškis. – Bet kai reikėjo gultis į ligoninę, pastovėjau prie kampo, paskui numojau ranka: kas bus, tas – geriau važiuosiu pas „šundaktarius“.

Iš pradžių vyras nuvyko pas žolininką į Jurbarką, bet šio gydymas jam netiko. Tuomet Kaune susirado žolininką Anatolijų Malovičko. Atvykstant jis reikalavo turėti visus medikų atliktus tyrimus. Anot pašnekovo, davė kažkokių lašelių ir griežtai prisakė valgyti tik mūsų gamtos sąlygomis užaugintus produktus – taip, kaip valgė mūsų protėviai.

„Iš silpnumo Leonas jau nuolatos gulėdavo lovoje: jį varstydavo begaliniai skausmai, naktimis jis vaitodavo. Užkietėjusių vidurių neįveikdavo nė klizmos. Kai pradėjo vartoti žolininko paskirtus lašus, sveikata pradėjo taisytis. Vyras pamažu pakilo iš lovos, ėmė suktis apie namus“, - prisiminė Leono žmona Genovaitė Dapšauskienė.

Maistą, žolininko nurodymu, moteris pradėjo gaminti tik namie. Ji pati kepa kvietrugių duoną. Abu valgo tik savos karvės pieno produktus, patys užsiaugina vaisių bei daržovių. G. ir L.Dapšauskų sode vaisius nokina svarainiai, sedula, putinas, šaltalankis.

Sveika mityba Dapšauskų šeima susidomėjo dar gerokai prieš Leono ligą – du jų sūnūs Jonas ir Juozas lankė Palangos sveikatingumo mokyklą ir šeimą pamažėle pratino atsisakyti kai kurių produktų.

Leonui įtakos turėjo ir garsaus plungiškio sveikuolio Prano Skersio viešnagė jo namuose: kai svečias atvyko, jam buvo 95-eri. P.Skersys atrodė itin žvalus ir sveikas, žiemą - vasarą jis maudydavosi upėje ir jūroje. Mirė sulaukęs 102 metų.

Pasitaiko ir pasmaguriauti

L.ir G.Dapšauskų mitybos pagrindas – rupus šviežias arba virtas maistas. Pašnekovai sakė, kad jie nėra vegetarai: jie valgo žuvį bei paukštieną, tačiau visiškai atsisakė sunkiai virškinamos mėsos – kiaulienos ir jautienos. Vengia druskos, cukraus ir saldumynų, visiškai nevartoja alkoholio.

Atsistoti ant galvos ir taip išstovėti kelias minutes 75-erių sveikuoliui – „juokų darbas“.

„Vėžininkams reikia valgyti daug rūgščių uogų. Iš pradžių atrodė, kad rėmuo suės mano skrandį, bet paskui organizmas apsiprato“, - salantiškis sakė kasdien valgantis obuolius, geriantis svarainių, šaltalankių, putino uogų gėrimus, kuriuos pasigardina medumi. Vakarienei mėgsta virtus, prieskoniais pagardintus makaronus.

„Pasitaiko, kad kartais ir mudu pasmaguriaujame: išėję į žmones, suvalgome po kepsnį ar kokį saldumyną. Tačiau tokiu maistu nepiktnaudžiaujame, nes po to mudviejų skrandžiai labai „užpyksta“, - juokavo greit 70-mečio jubiliejų švęsianti Genovaitė.

Abu Dapšauskai ir penki jų vaikai - apylinkėse garsūs muzikantai: jiedu dar groja triūbomis laidotuvėse, šermenyse, metinėse. Sekmadieniais Leonas pakeičia vargonais Šateikių, Mosėdžio ir Salantų bažnyčiose grojančią dukterį Danutę.

Nesimankštinti - nusikaltimas sau pačiam

Leonas įsitikinęs, jog vėžį jis įveikė tik sveikai maitindamasis.

„Tradicinėje medicinoje nieko nesakoma apie maistą. Gydytojai tik nustato ligą ir grūda cheminius vaistus. Prekybininkai irgi siūlo maistą kuo gražesnį, spalvingesnį ir pilną chemikalų. Virėjai maistą kepa, čirškina ir taip gadina mūsų skrandį, kepenis, inkstus, žarnyną. Yra netgi sakoma, kad maisto produktus sutvėrė Dievas, o kulinariją - velnias“, - kalbėjo sveikuolis.

Anot jo, natūropatas A.Malovičko tvirtina, jog žmogaus atgimimas ir gydymas yra galimi tik atkūrus biologinius žmogaus organizmo dėsnius. Žmogus iš prigimties turi valgyti natūralios gamtos duotą maistą ir judėti. Todėl, tvirtino L.Dapšauskas, be rimtos priežasties užleisti mankštą tolygu nusikaltimui.

Rytais sveikuolis keliasi ne tikslią valandą, o taip, kaip nori jo organizmas: kartais - penktą, o kartais - ir septintą ryto. Apibėgęs 1 km aplink greta namų esantį parką, jis 15-20 min. daro mankštą. Kalbėdamas L.Dapšauskas atsistojo ir bematant pademonstravo, kaip per vieną iš pratimų jo kojos išlekia gerokai aukščiau už į priekį ištiestas rankas. Mankštą jis užbaigia 1 minutę pastovėdamas ant galvos. „Stovėti ant galvos išmokau dar jaunystėje iš savo vaikų: šie po pievas vartaliodavosi, o aš irgi užsispyriau išmokti“, - juokėsi jis.

Sveikuoliškai gyvendamas, tikino salantiškis, jis jaučia tokį jėgų antplūdį, lyg būtų keliais dešimtmečiais jaunesnis ir visiškai nesirgęs: pats nušienauja pievą, perdien dirba kitus namų ūkio darbus.

• Rašyti komentarą (15)