Neįgaliajam svarbiausia yra nugalėti save

Vakar iš Monciškių paplūdimio Kretingos rajono keliais Skuodo link startavo žmonių su negalia maratonas. Daugiau negu dvidešimt neįgaliųjų iš Lietuvos, Estijos, Gruzijos įveiks apie 340 kilometrų Klaipėdos, Kretingos, Skuodo, Mažeikių ir Pakruojo rajonų keliais. Neįgaliųjų tikslas – įrodyti sau ir kitiems, kad tokie žmonės gali padaryti tą patį, ką ir sveikieji.

Penktą kartą maratone dalyvaujantis Sigitas Žvaigždė demonstravo kelionei skirtus vežimėlius: jų priekyje yra pritvirtinti specialūs varytuvai, pagaminti iš dviračio detalių. Juos galima pritvirtinti prie įprasto vežimėlio ir nesudėtingai vėl nuimti.

Pasak penktąjį kartą rengiamo maratono organizatorių, šis žygis – iššūkis žmonėms su fizine negalia: dalyviai kasdien turės įveikti po 40 kilometrų, nepaisydami kaitrios saulės ar lietaus.

„Kiekvienas žmogus turi rūpintis savo sveikata, fizine būkle, ištverme. Maratonu siekiame ne tik paminėti Lietuvos vardo tūkstantmetį, įrodyti, ką galime, skleisti informaciją apie traumų ir nelaimingų atsitikimų prevenciją. Norime paskatinti žmonių su negalia saviraišką per sportinę veiklą. Važiuoti specialiai maratonui pritaikytais vežimėliais yra puiki treniruotė“, - sakė vienas iš renginio organizatorių Robertas Ašmanavičius.

Pasak jo, fizinę negalią turintys žmonės pastebėjo, kad kasdien daug judant pagerėja žarnyno veikla. Dviračių detalėmis patobulinti vežimėliai duoda tokią pat naudą, kaip ir treniruokliai.

„Per maratoną vežimėlius varome ne kaip įprasta - rankomis sukdami jų ratus. Kiekvieno vežimėlio priekyje yra pritvirtinti specialūs priedai – varytuvai su pedalais rankoms. Varant tokį vežimėlį, dirba pilvo raumenys, tvirtėja ir stiprėja rankos, krūtinės ląsta. Per maratoną kasdien nukeliausime kelias dešimtis kilometrų, daugiausiai esame įveikę 70 kilometrų per vieną dieną“, - kalbėjo R.Ašmanavičius.

Vyras pasakojo, kad fizinę negalią turintiems žmonėms, kaip ir sveikiems, yra būtina kasdien judėti: ne tik dėl geresnės fizinės būklės, bet ir dėl socialinio bendravimo.

„Atvažiavome čia iš Pakruojo ir visi esame dirbantys. Todėl nesėdime namuose, - judame, bendraujame. Tokiu atveju papildomos treniruotės salėje nėra būtinos. Tačiau jei žmogus su fizine negalia sėdi namuose, niekur neišeina, jis privalo treniruotis. Blogiausia yra pasiduoti ir nieko nedaryti“, - sakė R.Ašmanavičius.

Jo nuomone, maratonas yra puiki galimybė ne tik susiburti vienodo likimo žmonėms, bet ir sveikuosius mokyti bendrauti su neįgaliaisiais.

„Akcentuočiau ne tik maratonų, sportinių varžybų, kitų bendrų renginių fizinę naudą kūnui, bet ir psichologinę būseną. Kai pamatai, kad fizinę negalią tu turi ne vienas, kai suvoki, kiek daug galima padaryti – įveikti dešimtis kilometrų, laimėti, – įgauni vidinės jėgos. Kai tenka sėdėti vežimėlyje, labai svarbu yra nugalėti save ir įtikinti, kad viskas įmanoma“, - pasakojo penktą kartą žmonių su fizine negale maratone dalyvaujantis pakruojiškis Sigitas Žvaigždė.

Pasak jo, kaip fizinės negalios ištiktą žmogų įkalbėti užsiimti kokia nors veikla, dalyvauti renginiuose, stengtis dėl geresnės savo fizinės būklės, patarimų nėra.

„Niekas kitas už tave nepadarys. Reikia tik norėti. Ir tai, kad sėdi vežimėlyje, nereiškia, kad gyvenimas pasibaigė. Kartais tiek artimieji, tiek gydytojai yra bejėgiai, bandydami sudominti neįgalųjį kokia nors veikla, treniruotėmis. Jie ir neįkalbės. Žmogus turi pats save nugalėti. Viską padaro laikas“, - kalbėjo S.Žvaigždė.

• Rašyti komentarą (0)