|
|
|
Knyga – vedlė
Pasak brolio pranciškono, filosofijos mokslų daktaro Nerijaus Čepulio, raštas, o kartu ir gebėjimas skaityti, turėjo ir tebeturi milžinišką įtaką žmonijai.
„Kas vyksta su žmogumi, kai jis skaito?“ - klausė N.Čepulis. „Kartais mums nepavyksta savęs surinkti – galbūt ateitį trukdo tvarkyti chaosas praeityje. Nesugebėdamas sukurti vidinės darnios visumos, žmogus gali save išbarstyti taip, kad pradeda plyšinėti siela. Kol taip nenutiko, reikia savyje sukurti harmoniją. Būtent skaitymas, net nesuvokiant, psichologiškai skatina gebėjimą rinkti, dėlioti save į visumą“, - kalbėjo N.Čepulis. Sociologai teigia, kad, atsiradus raštui ir žmogui išmokus skaityti, jis išmoko ir planuoti. Skaitymas bei raštas išmokė žmogų daryti išvadas ir eiti į priekį. Rašto atsiradimas lėmė tai, kad šiandien turime tokį technologinį išsivystymą. Anot brolio pranciškono, klausimą, kas nutinka asmeniui, kai šis nustoja skaityti, galima svarstyti tik teoriškai. „Šiuolaikinėje kartoje technologinis išsivystymas kol kas nepasikeitė, nors skaitančiųjų vis mažėja: didžiąją dalį informacijos mes gauname vaizdiniais. Tačiau moksliškai įrodyta, kad be skaitymo ir rašto nebūtų progreso ir žmogaus savarankiškumo. Kuo mažiau žmonės skaito, tuo lengviau jais manipuliuoti“, - sakė N.Čepulis. Pasak pranciškono, krentant raštingumo lygiui, mąžta ir asmens individualumas. „O kai prarandamas individualumas, nebelieka vietos meilei ir kūrybai. Jei prarasime gebą skaityti, prarasime ir mokėjimą planuoti. Knyga svarbi dar ir tuo, kad kiekvieną iš mūsų įtraukia į vaizdinius, padeda fantazuoti, skatina kurti vidinį pasaulį“, - kalbėjo N.Čepulis. Jo nuomone, knyga yra ne tik asmeninio, bet ir nacionalinio identiteto garantas: tik nepamiršę lietuviškosios literatūros sugebėsime suvokti save kaip lietuvius. „Nacionalinis identitetas gali išlikti tik tarp tų, kurie dar skaito lietuviškai ir lietuvišką literatūrą“, - įsitikinęs N.Čepulis.
|
|
