|
|
|
Laboratorijos nuo šulinių nutolo
Specialistai rekomenduoja kartą per metus pasitikrinti šachtinio šulinio vandens, kurį naudoja maistui, švarą. Dėl šios, iš savo kišenės mokamos, procedūros kaimo žmogus važiuoja į apskrities centrą net tris kartus. Tirti vandenį patariama pavasarį, pasibaigus polaidžiui ir potvyniui. Netoli Minijos gyvenantys žmonės džiaugiasi, kad šiemet potvynis juos aplenkė ir jų šulinių “nepraskiedė” upės vandeniu. Kitaip vandens maistui tektų pirkti ar parsivežti iš kitur. Anot Kartenos seniūnės Zitos Rapalienės, savo šulinio vandenį kasmet tikrina mažiausiai 10 sąmoningesnių seniūnijos gyventojų. “Žmonės nelabai mąsto, kokį vandenį geria. Susirgę ieško ligos priežasties, o apie vandenį nepagalvoja”, - pastebėjo ji, atkreipdama dėmesį, jog šiuo klausimu trūksta ir medikų paraginimų. Seniūnė apgailestavo, jog karteniškiai artimiausiu metu negalės prisijungti prie bendrų vandentiekio tinklų, kadangi galimybę įsivesti vandentiekį suteikiantis Nemuno žemupio projektas reikalauja turėti ne mažiau 2 tūkstančius gyventojų, o Kartenoje tiek nėra. Ir Darbėnų seniūnas Edvardas Stalmokas kalbėjo, kad, nors šulinių likę nedaug, jo vanduo tiriamas retai. “Tai šiandien daro tik vienas kitas tvarkingas gyventojas. Kretingoje laboratorijos nebėra, toliau vandenį nuvežti kaimo žmogui yra sudėtinga. O juk seniau po rajoną važinėjo kilnojamosios nitratų tyrimo laboratorijos”, - paaiškino seniūnas. Žmonės viliasi, kad vanduo šuliniuose šiandien turėtų būti švaresnis negu anksčiau, nes nebelaiko gyvulių, žemdirbiai nebenaudoja tiek daug chemijos. Pavojai tebetyko “Žmonės turėtų žinoti, ar kokybišką vandenį geria, o tai išsiaiškinti galima tik atlikus tyrimus”, - patikino Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Kretingos skyriaus vedėja Daiva Jociuvienė. Tiriama vandens mikrobinė ir cheminė tarša. Dažniausiai nustatinėjamas nitratų kiekis, kiek rečiau - nitritų, amoniako. “Jei šachtinio šulinio vandenyje randamas padidėjęs nitratų kiekis, - vanduo netinkamas gerti ir maistui. Užterštas nitratais vanduo neturi specifinio skonio, kvapo, spalvos. Būtina žinoti, kad, virinant vandenį, nitratai nesunaikinami, jie nepašalinami ir buitiniais vandens filtrais. Patariama vartoti vandentiekio vandenį arba pirkti fasuotą. Mikrobai, virinant vandenį, žūsta. Jei padidėjusi mikrobinė tarša, rekomenduojama šachtinius šulinius valyti ir dezinfekuoti vandenį”, - kalbėjo vedėja. Ji atkreipė dėmesį, jog, padidėjus vandens mikrobinei taršai, kyla pavojus užsikrėsti infekcinėmis ligomis. Nuo nitratų sutrinka organizmo aprūpinimas deguonimi. Jie ypač pavojingi nėščiosioms, naujagimiams ir kūdikiams. Leistina nitratų norma – 50 mg viename litre. Nitritų leidžiama norma – 0,5 mg, amoniako – taip pat 0,5 mg viename litre. Neturi vandentiekio – tirkis vandenį pats Sveikatos apsaugos ministro įsakymu šiandien tiriamas tik tų šulinių vanduo, kurį vartoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėnesių. Tyrimus organizuoja visuomenės sveikatos centras. Pernai rajone buvo ištirta 120 šulinių, mikrobinė tarša buvo padidėjusi 14 šulinių, cheminė – 15. Šiemet ištirti 26 šuliniai. Nustatyti 5 mikrobais užteršti šuliniai: Salantuose, “Minijos” sodininkų bendrijoje ir Kumpikų kaime. Cheminė tarša aptikta 11 šulinių: Kretingoje, Kveciuose, Tūbausiuose ir Kluonalių kaime. Kiti gyventojai savo šulinių vandens ištyrimu rūpinasi patys. Senu įpročiu beldžiamasi į laboratorijas anksčiau turėjusių Visuomenės sveikatos centro ar Maisto ir veterinarijos tarnybos duris. “Atvažiuoja žmonės iš kaimo ir nusimena, išgirdę, kad vandens nebetiriame”, - sako Maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė, maisto produktų inspektorė Regina Slušnienė. - Prieš keletą metų laboratorijos Kretingoje buvo uždarytos, liko tik apskričių centruose. Ten jos buvo plečiamos, aprūpintos europinio lygio priemonėmis.” Žmonės Kretingoje tik konsultuojami. Vandenį, pasirodo, galima vežti tik specialioje, laboratorijoje sterilizuotoje taroje. Viena kelionė – parsivežti indą, kita – nuvežti mėginį. Trečią kartą žmogus į Klaipėdą išsirengia rezultatų. Tyrimai mokami. R.Slušnienė pridūrė, kad sterilizuotos taros turi kažkiek ir jų tarnyba, tačiau gauna ją tik tas žmogus, kuris kreipiasi savo iniciatyva. Kaip dar palengvinti šulinių vandenį geriančių ar maistui jį naudojančių žmonių dalią, anksčiau vandenį tyrę specialistai sako nežiną. Kad būtų pigiau, vežant tirti vandenį, rekomenduojama kooperuotis su kaimynais. Kartenos seniūnės Zitos Rapalienės pastebėjimu, į Klaipėdą ar toliau kaimo žmogus savo šulinio vandens tikrai neveš. Jos manymu, vanduo turėtų būti tiriamas Kretingoje.
|
|
