|
|
|
Ant freskų nusileido biblijinis dangus
Šias šv.Velykas Palangos stačiatikių bendruomenė švęs atsinaujinusioje cerkvėje. Balandžio 19-osios rytą gaus nauji cerkvės varpai, o į šventines pamaldas susirinkę parapijiečiai galės pasigrožėti įstabaus grožio freskomis, ant kurių tarytum nusileido visi dangaus šventieji.
Freskas tapė 15 menininkų Kaip teigė Palangos Iverijos Dievo Motinos ikonos cerkvės bendruomenės tarybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Popovas, freskas, kurių bendras plotas nuo grindų ligi kupolo - 1 tūkst.100 kv. m, tapė penkiolika dailininkų iš Rusijos. Dirbti buvo pakviesti Palecho miesto bažnytinių freskų tapybos mokyklos meistrai, turintys ilgametę patirtį. Jiems vadovavo menininkas Anatolijus Beliajevas iš Samaros. Tapytojai Palangoje triūsė dvi praėjusias vasaras. Palangos cerkvė pastatyta prieš šešerius metus. Atrodė, kad nei jos išorėje, nei interjere – nieko nepridėsi: stilius – nuoseklus, darbai atlikti itin kruopščiai. Baltų cerkvės vidaus sienų fone išryškėjo tamsūs liepų raižiniai - ikonos ir 11 metrų bizantiško stiliaus altorius - ikonostasas, kurį sukūrė Graikijos meistrai. Todėl parapijiečiai, anot A.Popovo, ilgai svarstė, ar subtilaus grožio jų šventovė neatrodys pernelyg perkrauta sienų piešiniais. Tad rusų dailininkams užduotis nebuvo lengva. Darbus jiems apsunkino dar ir tai, kad Palangos cerkvės konstrukcijose vyravo daugybė vidinių arkų. „Anatolijus Beliajevas prisipažino, kad jam dar niekada nebuvo tekę susidurti su tokiu sudėtingu cerkvės architektūriniu sprendimu. Tačiau meistrams pavyko – jų talento dėka Palangos stačiatikių šventovė tapo neįkainojamu deimantu. Nė vienas sienos piešinys nėra atliktas pagal trafaretą, kiekviena freska - meistro fantazijos ir įgudusios jo rankos rezultatas“, - džiaugėsi A.Popovas. Jo žodžiais, Palangos cerkvė pastatyta ir išpuošta pačių parapijiečių rūpesčiu ir už geradarių lėšas. Cerkvėje išaukštinta Dievo Motina Kadangi Palangos cerkvė yra pašvęsta Dievo Motinai, todėl čia ją ir stengiamasi išaukštinti. Sienų freskose dominuoja biblijiniai vaizdai, kurie perteikia Mergelės Marijos ir jos sūnaus Jėzaus gyvenimo momentus. Sienų spalvos – pastelinės. Dominuoja dangiškai žydra spalva - nuo itin švelnių ligi sodrių tonų. Iškilmingumo dangaus žydrynei suteikia auksinė spalva, kuria yra apvestos šventųjų aureolės, rūbų detalės, išrašytos raidės. Auksas buvo atgabentos iš Italijos. „Monumentalioji rusų cerkvių freskų tapyba susiformavo dar Bizantijoje. Jos tradicijų tikintieji paiso ir šiandien. Tik įprastai dominuoja sodrios spalvos, pamėgtas raudonos ir juodos spalvų deriniai. Palangos cerkvėje pasirinktos švelnios spalvos, tačiau jomis pavyko įprasminti visų laikų Bažnyčios iškilmingumą“, - tikino A.Popovas. Pašnekovas paaiškino, kad šventųjų gyvenimus cerkvėse reikia „skaityti“ dviem būdais: nuo ikonostaso ir nuo kupolo. Kupolas simbolizuoja dangaus sferą, todėl jame ir vaizduojamas pats svarbiausias siužetas – Kristaus Visagalio atvaizdas. Žemiau – arkangelų figūros. Po jomis - keturių evangelistų - Mato, Morkaus, Jono, Luko, paskleidusių Dievo žodį į keturias pasaulio šalis, - atvaizdai. Skliautų erdvėse pavaizduotos Jėzaus gyvenimo scenos. Dominuoja pagrindinių švenčių – Jėzaus gimimo, Prisikėlimo, Žolinių - siužetai. O ant vakarinės cerkvės sienos įamžinti Dievo Motinos gyvenimo momentai. Tarp Jėzaus ir Mergelės Marijos gyvenimo scenų įkomponuoti ir 36 šventųjų portretai, vadinamieji „medalionai“. Dauguma tikinčiųjų pamaldų metu gali stovėti ir melstis po savo dangiškuoju globėju. Dėl tokios prašmatnios sienų tapybos, menotyrininkų vertinimu, Palangos cerkvė tapo ne tik puošnesnė, bet ir turiningesnė. Jos freskos sugriovė mitą, kad katalikiškos gotikinės bažnyčios erdvės stiebiasi į viršų, o stačiatikių – tarytum leidžiasi žemyn iš padebesių. Anot A.Popovo, būdamas Palangos cerkvėje, jautiesi taip, tarytum pats Dangus išsiskleidė tarp šios šventovės skliautų.
|
|
