„Ugnės dienoraštį“ kurianti mergina pati dienoraščio nerašo

Kai aplanko įkvėpimas, Jurgio Pabrėžos gimnazijos dešimtokė Indrė Rumbutytė kelioms valandoms pasineria į penkiolikmetės Ugnės gyvenimą. Būtent toks I.Rumbutytės sugalvotos herojės vardas. Išgalvotos veikėjos gyvenimas verda nuo vasaros rašomame kūrinyje „Ugnės dienoraštis“.

„Tie, kurie perskaito „Ugnės dienoraštį“, visuomet klausia, ar tai apie mane. Tačiau tai – tik literatūrinis kūrinys, jame manęs nėra“, - sakė Indrė Rumbutytė.

„Ugnės dienoraštis“ – kol kas pirmasis šešiolikmetės I.Rumbutytės kūrinys. „Galbūt ir paskutinis. Nežinau“, - sako ji.

Knygas skaityti mėgstanti mergina pagalvojo, kad ir ji sugebėtų ką nors sukurti ir parašyti.

„Skaitydama knygas vis pagalvodavau, kad ir aš galiu rašyti. Praėjo nemažai laiko, kol apsisprendžiau. Taip atsirado Ugnė – realybėje neegzistuojanti mergaitė. Jos gyvenimas verda sąsiuvinyje, kuriame, kai būna gera nuotaika, dienoraščio forma aprašinėju jos gyvenimą. Niekuomet nerašau, kai būnu suirzusi ar blogos nuotaikos. O apėmus įkvėpimui, galiu ne vieną valandą rašyti“, - pasakojo I.Rumbutytė.

Pasak jos, ji specialiai savo herojei parinko tokį vardą, kuriuo nepavadinta nė viena jos draugė ar pažįstama – kad žmonės, skaitydami dienoraštį, nepagalvotų, jog jame aprašyti tikri asmenys.

„Tiesa, rašydama stengiuosi atspindėti šiuolaikines savo bendraamžių problemas. Dienoraščio veikėjai gali turėti kai kurių mano pažįstamų bruožų, bet jie pasiskolinti ir jokiu būdu nereiškia, kad aš aprašinėju kokį nors realų žmogų. Noriu, kad kūrinys būtų tikroviškas, bet į jį stengiuosi nepainioti savo išgyvenimų“, - sakė dešimtokė.

„Ugnės dienoraštyje“ veikia šiek tiek nelaiminga, kompleksuota, viduje išgąsdinta ir nepasitikinti savimi Ugnė, jos geriausia draugė bei šios vaikinas.

„Nors kūrinį rašau nebe pirmą mėnesį, Ugnės gyvenime yra prabėgęs dar tik mėnuo. Kūrinys kol kas tęsiasi ir neturi pabaigos. Dar nežinau, kaip jis baigsis, ir nežinau, kada jį baigsiu. Kol kas rašyti Ugnės dienoraštį dar noriu“, - pasakojo I.Rumbutytė.

Tačiau yra ir antrasis „Ugnės dienoraščio“ variantas. Jį – pataisytą ir su pabaiga – I.Rumbutytė pateikė respublikiniam filologų konkursui. Šiame variante Ugnė miršta.

„Į sąsiuvinį rašau taip, kaip man atrodo geriausiai. Konkursui pateikiau ištaisytą ir šiek tiek kitokį „Ugnės dienoraštį“. Manau, tobulėti galima iki begalybės – taigi kūrinį galima taisyti ir taisyti. Nemanau, kad turiu kažkokių didelių sugebėjimų rašyti, bet man smagu pabandyti kurti. Džiugu, kad kūrinys patiko mano mokytojai, draugėms. Kol kas kito nieko nesu parašiusi – tik dar nebaigtą „Ugnės dienoraštį“. Iš pradžių buvau sumaniusi rašyti romaną, bet dienoraštis – ne tik rečiau pasitaikantis, bet lengvesnis žanras. Man patinka, kad galiu atskleisti veikėjų savijautą. Be to, rašyti pirmuoju asmeniu – lengviau“, - kalbėjo I.Rumbutytė.

Beje, ji pati savo dienoraščio nerašo – smagiau, kai galima pakreipti įvykius taip kaip nori: juk rašai išgalvoto žmogaus gyvenimą.

• Rašyti komentarą (0)