|
|
|
Gyvieji nesutaria, kas mokės už mirusiuosius
Prasidedant naujiems metams sukruto įmonės, kurių verslą kuria mirusieji: jos siekia išsiaiškinti, kas – savivaldybės ar Teismo medicinos institutas - turi sumokėti už ekspertizei siunčiamų lavonų laikymą jų šaldytuvuose. Tirti – pareigūnų nurodymu Kretingos laidojimo paslaugų įmonės „Rimtis“ vadovas Juozas Donauskas kreipėsi į Kretingos rajono Savivaldybę aptarti problemą dėl „ekspertinių“, t.y. ištirti mirties aplinkybes policijos pareigūnų siunčiamų, lavonų laikymo sąlygų bei kitų paslaugų. Ši problema užaštrėjo po to, kai prieš Kalėdas Klaipėdoje įsikūrę laidojimo namai „Aterna“ atsisakė laikyti mirusiųjų kūnus ligi jų ekspertizės. Praėjusį rugsėjį remontui uždarius Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos ekspertinį skyrių, esantį greta Klaipėdos ligoninės, ekspertinį skyrių laikinai perkėlė į Joniškės gatvėje esančius laidojimo namus „Aterna“. Įprastai ekspertizė kainuoja 200 – 350 Lt, laikymo morgo šaldytuve para - 80 Lt. Šias išlaidas padengia velionio artimieji. Anot J.Donausko, ne velionio artimieji kalti dėl to, kad reikalinga atlikti teismo medicinos ekspertizę: “Ne savo noru, o pareigūnų nurodymu jie veža ištirti netikėtai mirusio artimojo kūną. Todėl ne giminės ir teturėtų mokėti už paslaugas. Laidotuvėms imama ruoštis tik tada, kai ekspertai išduoda mirties liudijimą. O visą procesą ligi tol vykdo valdžios institucijos. Todėl jos ir turėtų pasirūpinti savo piliečių teisiniais reikalais jų mirties atveju“, - samprotavo J.Donauskas. Jo žiniomis, savivaldybės bendrovėms neužmoka už lavono laikymą iki ekspertizės. Velionio artimieji dažnai irgi nesutinka užsimokėti. Todėl „Aterna“ prieš Naujus metus išsiuntinėjo raštus savivaldybėms, tarp jų - ir Kretingos rajono savivaldybei, kad nebesutinka priimti laikyti ekspertizei siunčiamų kūnų“, - pasakojo J.Donauskas. „Aternos“ direktorė Vitalija Rumbaitienė teigė, jog laikyti bendrovės šaldytuvuose „ekspertinius“ atsisakyta todėl, kad dvi institucijos – rajonų savivaldybės ir Teismo medicinos institutas – atsakomybę permeta viena kitai. „Turi būti griežtai numatyta tvarka, norime, kad ji atsispindėtų sutartyse. Kol valdžia neišsiaiškins tarpusavyje, atsisakėme teikti paslaugas už dyką“, - teigė V.Rumbaitienė, patikindama, jog su savivaldybėmis visgi ieškoma kompromisų. Tačiau iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos gavo raštą, kad ši jų paslaugų šiemet atsisako. Ligoninės morge – tik savi Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Valerijonas Černeckis įsitikinęs, jog mirusiųjų laikymas iki ekspertizės yra ne Savivaldybės, o valstybės finansuojamo Teismo medicinos instituto rūpestis. Jie patys turi pasirūpinti ekspertizės eiga ir apmokėjimu. V.Černeckis teigė, jog mirusieji neaiškiomis aplinkybėmis bus laikomi Kretingos ligoninės morgo šaldytuve tol, kol bus gautas signalas vežti juos tirti. Tačiau Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė sakė, jog suremontuotame ligoninės morgo šaldytuve tėra tik dvi vietos. Kitos paslaugos morge dar neteikiamos, nes nėra ligi galo sutvarkyti ir įrengimai. „Ligoninė neturės galimybės savo šaldytuve laikyti ekspertizei siunčiamų mirusiųjų. Mūsų morge laikomi tik ligoninėje mirę asmenys. Ir tol, kol juos atsiima artimieji“, - tvirtino I.Volskienė. J.Donauskas teigė, jog jau pirmieji šiemet mirties atvejai iškelia galimus nesusipratimus. Per naujametes šventes savo namuose mirė 40-metis vyras. Ištirti tikrąsias jo mirties aplinkybes turėjo ekspertai. Jo kūną komunalininkai atvežė į ligoninės morgą. Tačiau velionio artimieji išsirūpino šeimos gydytojo pažymą ir galėjo ruoštis laidotuvėms. Anot J.Donausko, komunalininkai jau teiravosi, ar nesant vietų ligoninės morge, jis nesutiktų priimti lavonų į savo bendrovės šaldytuvą. Benamiai – itin nuostolingi Aštriausia problema, teigė J.Donauskas, - teismo medicinos ekspertizei siunčiami benamiai. „Kol atliekamas tyrimas - nustatoma asmenybė, mirties aplinkybės – gali praeiti ir mėnuo. Ilgalaikis benamio kūno saugojimas bendrovėms - itin nuostolingas. Be to, tam, kad mirusiojo kūnas būtų laikomas ilgą laiką, yra reikalingas specialus šaldytuvas. Jame turėtų būti palaikomas 20 laipsnių šaltis. Kretingos ir Klaipėdos laidojimo namai tokių šaldytuvų neturi. Dėl šios priežasties, svarstė J.Donauskas, tikėtina, kad benamių mirties tyrimas neatliekamas iki galo. Jo teigimu, ekspertizei siunčiamų mirusiųjų procesas dar nėra sutvarkytas teisiškai. „Turėtų būti aišku, kas atsako už mirusiojo kūną nuo pat pradžios iki tol, kol jis patenka ekspertams. Juk netinkamai transportuojant ir laikant, kūnas gali stipriai nukentėti“, - įsitikinęs J.Donauskas. Todėl ES šalyse šias paslaugas dažniausiai teikia vienas juridinis asmuo. Lietuvoje laidojimo namai taip pat jau siunčia žmones įgyti tanotopraktiko (mirusiojo kūno paruošimo specialisto) licenciją. J.Donauskas sakė pats dalyvaująs tokiuose mokymuose. Įgijus šią specialybę, mirusiųjų kūnus galima net balzamuoti. Balzamavimas atliekamas tais atvejais, kai mirusįjį reikalinga išlaikyti ilgiau kaip 10 dienų. Dabar J.Donauskas pats dirba tanotopraktiko padėjėju – estetiškai paruošia kūnus paskutinei jų kelionei.
|
|
