|
|
|
Traumų priežastys – žiema ir alkoholis
Medikai pastebi, kad žiemą daugiau žmonių patiria įvairias traumas, kurių dažniausios – sumušimas, kulkšnies, riešo, raktikaulio lūžiai, galvos smegenų sukrėtimas, muštos žaizdos. Kretingos ligoninėje antradienį netikėtai atsidūrė ir 67 metų kretingiškis Vilius Sudmantas. „Gyvenimiška situacija: ėjau, paslydau ir kritau ant šono. Keldamasis pajutau, kad kažkas ne taip – skaudėjo dešinę krūtinės pusę ir trūko oro. Vėliau paaiškėjo, kad lūžo penki šonkauliai“, - pasakojo V.Sudmantas.
V.Sudmantas paslydo eidamas nelygiu keliu. Jis sukaupęs jėgas atsikėlė ir grįžo namo. Kiek pagulėjo lovoje, tačiau skausmas nepraėjo, todėl draugai V.Sudmantą atvežė į Priėmimo skyrių. Vyrą apžiūrėję medikai V.Sudmantą paguldė į ligoninę. „Sudėtinga pasakyti, kiek laiko teks gydytis. Šonkauliai patys turi suaugti“, - sakė V.Sudmantas, kuriam dabar tenka nešioti elastinį įtvarą. Būtina pasirodyti gydytojui Kretingos ligoninės traumatologo Vytauto Sako teigimu, pasnigus padaugėjo traumuotų žmonių. Anot gydytojo, dažniau traumas patiria vyresni bei alkoholį vartoję žmonės. „Kai žmonės geria ne po taurę, o litrais, praranda atsargumą, koordinaciją ir dažniau nukenčia. Kas Priėmimo skyriuje dėjosi per Naujus metus – traumas patyrę žmonės buvo girtutėliai, ir dar – agresyvūs“, - sakė V.Sakas. Traumatologo teigimu, patyrus traumą būtina pasirodyti šeimos gydytojui, kuris įvertins, ar reikės toliau gydyti, jei taip – kaip. „Kaip gydyti kaulų lūžius be poslinkių ir raiščių patempimus, pakankamai žinių turi ir šeimos gydytojai“, - sakė V.Sakas. Anot jo, pasitaiko atvejų, kai žmonės į medikus kreipiasi per vėlai. Neseniai ligoninėje apsilankė moteris, kuri tris savaites pravaikščiojo lūžusia koja. Moteris skausmą malšino tepdama tepalus, lūžio vietą tvirtindama tvarsčiais. „Tokiais atvejais tenka operuoti, o gydymas trunka ilgiau. Uždelsus gali likti nejudrūs sąnariai, atsirasti šlubumas“, - sakė V.Sakas. Pasak jo, pavojingiausi yra kaukolės, dubens, stuburo, klubo, šlaunikaulio lūžiai. Būtina kreiptis į gydytoją esant net ir menkai galvos traumai – kad būtų nustatyta, ar nėra sutrenktos smegenys, ar į jas neišsiliejo kraujas. Operacija nėra greitesnis būdas pasveikti Pasak V. Sako, vaikai rečiau patiria traumų – jų kaulai elastingesni, kremzliniai, daugiau jungiamojo audinio. Todėl dažniau vaikai tik pasitempia raiščius. Vaikų kaulų lūžiai lengviau ir greičiau sugyja, todėl jie operuojami retai. Senyvų žmonių kaulai trapesni, todėl gydymas užtrunka ilgiau. Patyrus traumą, pirmiausia sužeistą sritį reikia sutvirtinti taip, kad ji nejudėtų, ir vykti pas medikus. V.Sako teigimu, didžiausia žmonių klaida – pačių bandymas atstatyti kaulus į vietą. „Negalima patiems tampyti, nors delnas ir į kitą pusę nusisukęs. Šitaip iš uždaro lūžio galima padaryti atvirą“, - įspėjo V.Sakas. Traumuotą vietą reikia šaldyti kompresais, ledu, sniegu. V.Sakas stebisi, kad neretai žmonės sumuštą pilvą šildo – to daryti negalima. „Ko mes, medikai, neprisižiūrim. Būna, atvažiuoja žmogus, ant žaizdos po tvarsčiu uždėjęs sudžiūvusio mėšlo ar voratinklių, kad nekraujuotų. Žaizdą reikia steriliai sutvarstyti ir netepti jokių tepalų, net ir taip žmonių pamėgto streptocido“, - kalbėjo V.Sakas. Patyręs traumą žmogus gali jausti didelį skausmą. Anot traumatologo, tokiu atveju galima vartoti nuskausminamuosius vaistus, tačiau geriau – jei jie leidžiami. Jei paaiškės, kad reikia operuoti, nuskausminamųjų tabletę išgėrusiam žmogui negalima iš karto atlikti narkozės, todėl procedūra trunka ilgiau. Priklausomai nuo to, kokia trauma, parenkamas gydymas – langetė, gipso ar plastiko įtvaras, operacija. „Pasitaiko atvejų, kai lūžus kaului, po 7-10 dienų praėjus sutinimui, kaulai pasislenka, o to numatyti iš rentgeno nuotraukos nebuvo galima. Pasipiktinę žmonės važiuoja į kitą ligoninę, kaltina gydytojus - neva blogai sugipsavo“, - kalbėjo V.Sakas. Gipso įtvaras, pasak V.Sako, pasirenkamas tada, kai kaulai yra nestabilūs, esama galimybės jiems pasislinkti. Už gipsinį įtvarą patogesni yra plastikiniai, kurie gaminami kiekvienam žmogui individualiai. Šių įtvarų gamyba yra valstybės kompensuojama. Plastikinį įtvarą nešiojantis žmogus gali maudytis, net lankytis pirtyje. Ne visi ligoniai ištveria nenusiėmę gipsinio įtvaro, nors to gydytojas ir neleido. Pasak V.Sako, taip rizikuojama, tinkamai nesuaugus lūžgaliams, gydymo laiką tenka pailginti dukart. Be to, gali tekti gultis ant operacinės stalo. „Operacija nėra greitesnis gydymo būdas, kaip žmonės dažniausiai įsivaizduoja. Kai kurių operacijų mums Kretingoje neleidžiama atlikti, nors tam ir būtų sąlygos. Po sveikatos apsaugos sistemos reformos ligoninės suskirstytos į tris lygius. Todėl būna atvejų, kai ligonius turim vežti į Klaipėdą ar kitą didelę ligoninę, nes jei operuotume mes – neapmokėtų ligonių kasos“, - kalbėjo gydytojas V.Sakas.
|
|
