|
|
|
Nuo krizės siūlo gintis šypsena, svajonėmis ir bendravimu
Nuolat girdint kalbas apie ekonominę krizę ir būsimas grėsmingas jos pasekmes, nemaža dalis žmonių jaučia nerimą dėl ateities: galimo atlyginimo „apkarpymo“, gresiančios nedarbo, paskolų naštos. Anot Kretingos psichikos sveikatos centro direktorės Teresės Ramanauskienės, pesimistinės ekonominės prognozės veikia jautresnius žmones ir tai gali tapti pagrindine streso priežastimi bei išprovokuoti dvasinę krizę. Nuo slogių minčių siūloma gintis teigiamomis emocijomis, svajonėmis ir šypsenomis. „Kol kas krizės lyg ir nėra, o žmonės gąsdinami jos šmėkla. Reikia prisiminti, kad ir patiems, ir mūsų tautai yra tekę ištverti daug sunkesnių laikų, o ši krizė yra laikina. Pavyzdžiui, atgavus Lietuvos Nepriklausomybę, ne visi žmonės sugebėjo prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų, todėl buvo padaugėję nuo alkoholio priklausomų žmonių, savižudybių“, - kalbėjo T.Ramanauskienė. Pasak jos, į Kretingos psichikos sveikatos centrą kol kas pagalbos kreipėsi tik keletas darbo netekusių žmonių. Tačiau šiam žingsniui ryžtasi ne visi – vis dar gėdinamasi apsilankyti pas psichologą. „Žmonės dažniau patys „gydosi“ alkoholiu, rūkalais, narkotikais“, - pastebi T.Ramanauskienė. Dėl streso sutrinka miegas ir virškinimas, įsitempia raumenys, kamuoja galvos skausmai. Žmogus jaučia nerimą, nuovargį, yra nervingas, praranda entuziazmą ir energiją, nuolat kaitaliojasi nuotaika. Neretai žmonės praranda apetitą arba jis yra pernelyg didelis – taip bandoma tarsi „suvalgyti“ stresą. Jei šie fiziniai ir emociniai simptomai nuolat kamuoja ilgiau negu 2 savaites, reikėtų pasikonsultuoti su psichologu. Kretingos psichikos sveikatos centre, užsiregistravus iš anksto, su psichologu galima pakalbėti anonimiškai – ligonio kortelė nevedama. Streso teoriją sukūręs Hansas Selye tvirtino, kad gyvenimas be streso tolygus mirčiai. Trumpalaikis stresas žmogui yra naudingas – priverčia mobilizuoti jėgas, kad būtų išspręsta problema. „Visų pirma žmogus stresą turėtų bandyti įveikti pats. Reikėtų per dieną nors keletą minučių pamedituoti ar pasvajoti apie gražius dalykus, prisiminti malonius įvykius. Ir kuo daugiau šypsotis – tai pakelia nuotaiką ne tik pačiam, bet ir kitiems žmonėms. Kaip meditacija veikia bažnyčia, tikėjimas, malda“, - patarė T.Ramanauskienė. Rekomenduojama atpalaiduoti ir veido raumenis, nes juos streso būsenos apimti žmonės nevalingai įtempia. Kadangi neretai nuo įtampos skauda galvą, kaklą, pečius, gelbsti savimasažas. Pasak T.Ramanauskienės, įprastai žmonės intuityviai jaučia ir masažuoja skaudamas vietas. Veiksmingi kvėpavimo pratimai: reikėtų giliai įkvėpti, išpučiant pilvą, ir iškvėpti, pilvą įtraukiant. Pasak T.Ramanauskienės, atsiradus rimtai problemai, pavyzdžiui, netekus darbo, nepajėgiant sumokėti paskolos, išlaikyti automobilio, reikėtų racionaliai pasvarstyti, kokių priemonių imtis. „Galbūt galima ko nors atsisakyti, pavyzdžiui, parduoti automobilį ir naudotis visuomeniniu transportu, didelį butą pakeisti į mažesnį ir pan. Reikia pasistengti įžvelgti kuo daugiau „pliusiukų“: ką turi, kuo gali pasidžiaugti. Juk esama žmonių, kuriuos ištiko dar didesnės nelaimės. Žmonėms, ypač – jauniems, norisi viską turėti iš karto. Gal ši krizė yra kaip įspėjimas, kad būtų prisiminta tai, kas svarbiausia – ne materialiniai, o dvasiniai turtai. Pastebėta, kad šalyje esant krizei, mažiau sergančiųjų psichikos ligomis. Ekstremalios situacijos žmones suartina, jie mobilizuoja jėgas“, - kalbėjo T.Ramanauskienė. Ji siūlo žmonėms nepamiršti posakio, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Pavyzdžiui, galbūt žmogus save išbandys naujoje, jam mielesnėje srityje, o šiam žingsniui nebūtų pasiryžęs, jei nebūtų praradęs iki tol turėto darbo. Anot T.Ramanauskienės, stresui atsparesni tie žmonės, kurie turi su kuo – šeima, artimaisiais, draugais – pasidalinti savo išgyvenimais. Neturėdamas socialinės paramos ir pats nerasdamas išeities žmogus jaučiasi vienišas ir sutrikęs. „Į Psichikos sveikatos centrą kreipiasi visuomenės izoliuoti žmonės, kurie dažniau patiria dvasinę krizę. Išsikalbėjimas – tai prevencija net savižudybėms. Labai svarbu turėti artimų žmonių, su kuriais pasidalijama rūpesčiais, priklausyti klubui ar bendruomenei, su kuriais sieja bendri pomėgiai, interesai. Jei nėra kam pasiguosti, gelbsti malda, pokalbis su kunigu. Galima naudotis ir visą parą veikiančia „Vilties linija“, kurios telefono numeris - 8 800 60700. Skambučiai yra nemokami, o joje dirba profesionaliai“, - kalbėjo T.Ramanauskienė.
|
|
