Geriems kaimynams tvoros nereikia

Kurmaičiuose gyvenančių Marfos ir Leono Alčauskų sklypą nuo kaimynų Teodoros ir Henriko Trokinų skiria tik gyvatvorė. Kaimynai tarpusavyje puikiai sutaria, gerbia vieni kitus ir per dieną susitinka po kelis kartus.

Susitikę Marfa Alčauskienė ir Henrikas Trokinas nepraeis pro šalį, - kaip tikri kaimynai ras laiko stabtelti ir persimesti žodeliu.

M. ir L. Alčauskai daugiau negu prieš porą dešimtmečių į Kurmaičius atvyko iš Akmenės rajono. Iš pradžių jie apsigyveno keturbutyje, o vėliau įsikūrė “alytnamyje”.

Leonas dirbo traktorininku , o ji – paukštyno sandėlyje, Tūbausių mokykloje virėja, prižiūrėtoja. Jie užaugino dvi dukras ir sūnų.

Maždaug prieš dvylika metų išsikraustė jų senieji kaimynai, o jų vieton iš Klaipėdos atvyko T. ir H.Trokinai.

Pasak M.Alčauskienės, buvo įdomu, kas bus jų naujieji kaimynai. Su ankstesniais savo kaimynais jie puikiai sutarė ir tikėjosi, kad nesipyks ir su naujaisiais.

- Auginome paršelius. Atsikraustę Trokinai paprašė vieną jų parduoti. O paskerdę paršelį jie pakvietė mus į svečius,- prisiminusi tuos laikus sakė M.Alčauskienė.

Taip paprastai, kasdieniškai ir užsimezgė kaimynų draugystė.

Anot M.Alčauskienės, nors kaimynė už ją yra keturiolika metų vyresnė, - turi gerą atmintį, moka leisti vaistus, o sunegalavus atskuba su žolelėmis. Turint tokią kaimynę, kartais galima apsieiti ir be medicinos punkto.

O kai liga jos vyrą Leoną paguldė į patalą ir atvykus greitajai prireikė pagalbos įkelti jį į automobilį, taip pat pagelbėjo kaimynai.

M.Alčauskienė pamena, kaip ištikus bėdai kaimynai ją į ganyklą prie karvių nuveždavo, atgabendavo joms vandens, padėdavo pašerti. Už tai ji jiems atsidėkodavo pienu.

Abi moterys mėgsta šeimininkauti. Jei kuri išsikepa pyragą, būtinai pavaišins ir kitą. Jos keičiasi ne tik patiekalų receptais, bet, atėjus pavasariui, be jokio pavydo dalinasi gėlių daigais, sėklomis.

Pasak H.Trokino, be gerų kaimyniškų santykių nėra visaverčio gyvenimo. Jis ir Klaipėdoje, gyvendamas penkiaaukštyje, nesipyko ir gerai sutarė su kaimynais. Todėl ir čia per tuos visus metus, kiek gyvena Kurmaičiuose, su kaimynais nėra net apsižodžiavęs.

- Negi pyksi, jei kaimyno šuo ar katinas per tavo kiemą perbėga, - sakė buvęs klaipėdietis. Nesigaili jis ir miesto triukšmą iškeitęs į kaimo tylą.

Vaikams užaugus ir išsilaksčius, kaimynams yra tekę keturiese sutikti Naujuosius metus. O jei susirenka vaikai su šeimomis, tai kitą švenčių dieną užsikuria laužą prie upelio ir visi ten susitinka.

Prieš šventes kaimynės kartu vyksta apsipirkti.

Nepamiršta kaimynai vieni kitų pasveikinti ir su gimtadieniais.

Kasdieninis kaimynų apsilankymas vienų pas kitus, moterų paplepėjimai telefonu, kartu ėjimas į susirinkimus, atrodo, - smukmenos, tačiau jos neleidžia kaimynams susvetimėti ir jų gyvenimą daro gražesnį bei spalvingesnį.

• Rašyti komentarą (4)