|
|
|
Prašoma sugrąžinti Salantų palaimą
Salantų apylinkės žmonės pageidautų, kad būtų atstatyta prie kelio Kretinga–Salantai, ties posūkiu į Grūšlaukę, nuo neatmenamų laikų stovėjusi nedidelė koplyčia.
Tikėjimui svarbų simbolį nukirto į jį atsitrenkusi mašina, tačiau avarijos laiką, aplinkybes bei kitus su koplyčia susijusius dalykus žmonės atsimena skirtingai. Arčiausioje sodyboje iš Stasio Bertašiaus išgirdome, kad avariją minėtoje sankryžoje padarė kareivis, kuris žadėjo koplyčią atstatyti. Pašnekovo motinos Anicetos Bertašienės žiniomis, avarija įvyko 1969 metais, nakties metu. Sūnaus žinias motina patikslino, prisiminusi, kad koplyčios liekanas likvidavo senas medžio meistras, pavarde Ąžuolas, iš Salantų. Tai jis žadėjęs ją atstatyti. Po metų ar dvejų senukas buvo rastas rūsyje negyvas. Barzdžių gyventojos Onos Brazdauskienės teigimu, koplyčią nuvertė girtas vairuotojas. Šventųjų statulas žmonės surinko ir nunešė į Salantų bažnyčią. Žemė, kur stovėjo koplyčia, priklauso salantiškei Birutei Mineikienei. Ir ji tvirtino, kad į koplyčią įpuolė mašina, tik anksčiau - maždaug 1958-aisiais. Griuvėsius, buldozeriu pamatinius akmenis išstumdydamas, likvidavęs kelininkas Stonkus. Ir dabar keletas akmenų toje vietoje mėtosi. Neužmiršta išgijimų Anot 1959 metais prie Salantų gyventi atsikėlusios A.Bertašienės, koplyčia buvusi labai graži, sopulinga ir stebuklinga. „Regis, Švenčiausioji panelė viduje buvo. Kas „apžadus“ čia turėjo, tiems „mačijo“, pildėsi“, - sakė ji. „Stovėjo atsigręžusi į šiaurės pusę. Kaip kelrodė, Salantų palaima. Iš tolo švietė. Dideliai sena. Girdėjau iš senolių, o jie – iš savo senolių, tokį pasakojimą. Eidavo keliu žmogus, ir pastodavo jam kelią dvasia, kuri prašydavo krikšto. Kiekvieną sykį kliudydavo. Pasiguodė klebonui, tas pamokė jį krikštyti. Pakrikštijo, ir neliko. Ta dingstimi koplytėlė ir buvo pastatyta“, - pasakojo O.Brazdauskienė. Koplytėlė buvusi nelabai didelė: gal žmogaus ūgio. Nudažyta gelsvai ir baltai, su mažais stiklo langais. Pamatas - sumūrytas iš akmenų. „Ilgus dešimtmečius ji buvo prižiūrima, taisoma. Eidavome ten giedoti „majų“. Jei atstatytų, gal eitume vėl“, - tikino barzdiškė Ona. Salantuose 50 metų gyvenanti Stanislava Narmontienė atsimena, kad koplytėlė buvo be tvoros, kad paskutiniu metu niekas jos neprižiūrėjo. B.Mineikienė aiškino, kad atstatyti koplyčią – svarbu. Ir štai ką papasakojo; „Netoliese, ant Žūdgalių kalno, tebestovi koplyčia, kurią pastatėme susidėję. Buvo iškilmingai pašventinta, ta proga įvyko vakaronė. „Kolchozo“ laikais mano vyras sunkiai susirgo: apsinuodijo, chemikalais naikindamas kolorado vabalus. Jeigu pasveiks, pasižadėjo koplyčią aptverti. Išgyveno dar 40 metų. Aišku, pažadą įvykdė“. Anot B.Mineikienės, atstatyti koplytėlę reiktų ne toje pačioje vietoje. „Savo akimis toje vietoje mačiau 7 avarijas. Dabar, kai koplytėlės nebėra, mašinos lekia į lankas, - aiškino moteris. – Atstatyti koplyčią galima mano žemėje, kur tik norėtų.“ Atstatytų pagal nuotrauką Salantų klebonas Saulius Katkus sakė pirmą kartą apie nugriautą koplyčią išgirdęs maždaug prieš metus iš vienos Barzdžių gyventojos. Po to pats žmonių klausinėjo, visur žinių apie koplyčią ieškojo. „Žmonės kalbėjo įvairiai. Anot vienų, koplyčia nuversta po karo. Anot kitų, - prieš valdžiai keičiantis. Žmogaus atmintis ribota“, - kalbėjo dvasininkas. Jis sakė, kad statulėlių iš nuverstos koplytėlės bažnyčioje nėra. Klebonas teigė, kad atstatyti koplytėlę problemos nebūtų, tačiau reikia žinoti, kokia ji buvo. Jam nepavykę nustatyti nė tikslios vietos, nė statinio didumo. „Gal kas turi nuotrauką? - klausė klebonas. – M.Valančiaus gatvė netoliese – gana katalikiška, rimta ir tvarkinga - manau, su jos gyventojais atstatyti koplyčią susiorganizuotume.“ Anot Onos Brazdauskienės, surasti čia stovėjusios koplyčios nuotrauką - nelengva. „Kuris kepurę pro šalį eidamas nukėlė, kuris pasilenkė. Ar toks senovinis žmogus fotografuos?“ – klausė ji. Anot klebono, žmonės kryždirbystei neabejingi, o tikinčiam žmogui koplyčia – labai svarbi. Jis kalbėjo: „Salantų apylinkėse koplytėlių nėra daug. Pasistato savo sodyboje, kapuose, žuvus žmogui. Aš pats per maždaug 8 metus kelias, daugiausia prie buvusių sodybų atstatytas, pašventinau“.
|
|
