|
|
|
Kaimynai sodina bulves ir laisto gėles
Kartenoje gyvenanti Kunigunda Litvinienė sako, jog atsitikus nelaimei – ligai ne vieneriems metams paguldžius vyrą Augustą į patalą, - užuojautos ir paramos ji sulaukia iš kaimynų ir bendradarbių. Aplinkinių pagalba suteikia jėgų ir neleidžia jaustis vienišai Namas, kuriame dabar gyvena Litvinai, statytas Augusto. Gyvena jame nuo 1978 metų. Nuo to laiko pažįsta ir kaimynus: visi buvo naujakuriai ir visi triūsė prie savo namų statybos. Bėgant metams žmonės susidraugavo, suartėjo. - Manau, jog esant reikalui, pagelbėti neatsisakys ne tik kaimynai, bet ir bet kuris mūsų Alantos gatvės gyventojas,- karteniškių gerumu įsitikinusi sakė K.Litvinienė. Dirbdama istorijos mokytoja Kartenos vidurinėje mokykloje, ji nėra sulaukusi priekaištų iš kolegų ar mokyklos direktorės Jūratės Račkaustaitės, kai tenka jai atsiprašyti iš darbo ir lydėti vyrą į klinikas Kaune. Bendradarbiai ją supranta ir nuoširdžiai užjaučia. Šį pavasarį, grįžusi namo iš Kauno, K.Litvinienė rado pasodintas bulves. Jų dukra viena to nebūtų galėjusi padaryti - pasistengė kaimynai Jovita ir Juozas Grigaičiai. O praėjusiais metais jie pasirūpino, kad bulvių derliaus nesunaikintų kolorado vabalai, ir jas nupurškė. J.Grigaitienė, pati mėgstanti gėles ir gražią aplinką, stengiasi, kad ir Kunigunda, grįžusi iš ligoninės slaugiusi vyrą, rastų tebežydinčias gėles, todėl mielai jas laisto. K.Litvinienė džiaugiasi, jog šiemet Grigaičiai pelnė prizą už gražiai ir išradingai tvarkomą sodybą. Geru žodžiu K.Litvinienė mini Vandą ir Julių Juškas, jų žentą Kęstutį Taujanską. K. Litvinienei tik užsiminus apie namuose reikalingą remontą, Ingrida Taujanskienė tuoj pareiškė, kad tai gali padaryti jos vyras Kęstutis su tėvu, nors jų pačių laukė didžiuliai darbai. Pasak pašnekovės, stebina tai, kad Ingrida ir Kęstutis Taujanskai - jauni žmonės, turintys savo gyvenimą, - nelieka abejingi ir jos nelaimei. Kartais jai net nesmagu prašyti K.Taujansko pagalbos. Jis - muzikantas ir groja Klaipėdos muzikiniame teatre. Norint nuvežti ją į Kauną, jam darbe tenka prašyti, kad kolega jį pakeistų. K.Litvinienė prisiminė, kaip šiemet, jai kasant bulves, sugedo traktorius. Susirinkę talkininkai nenorėjo skirstytis. Buvo patarta kreiptis į Kazimierą Bružą, kuris tuo metu taip pat kasė savo bulves. Jo ilgai prašyti nereikėjo. Išvaręs kelias vagas sau, atvažiavo ir baigė kasti jos bulves. Pasiteiravus, kiek skolinga, Kazimieras tik numojęs ranka. - Kai sutinku Eugeniją ar Algį Bertulius, jie vis klausia - ar nereikia kokios pagalbos. Eugenija dirba slaugos ligoninėje, daug ką išmano. Kiek valandų yra praleidusi, pagelbėdama mano vyrui, net nebesuskaičiuosi,- sakė pašnekovė. K.Litvinienei malonu, jog jos sergantį vyrą ir slaugos ligoninėje aplanko kaimynai. Net iki ašarų jai pasidaro graudu matant, kaip artimiausias kaimynas Antanas Rudelis, atėjęs aplankyti Augusto, švelniai glosto jo drebančią ranką. Moteris galėtų pasakoti ir pasakoti apie artimus ir tolimesnius jautrius kaimynus – visų ir neišvardysi. Kaimynas kaimynui turi padėti Jovita Grigaitienė apie savo pagalbą Litvinams kalba nenoriai. Sako patys kažkada turėję didelę bėdą, todėl ir supranta, kaip kartais žmogui būna sunku. - O kai giminės toli, kas padės, jei ne kaimynai? Mano žmogus Augustą tiesiog dievina,- sakė J.Grigaitienė. Buvo metas, kai A.Litvinas remontavo automobilius. Todėl jos vyras vis bėgdavo ir bėgdavo pas Augustą. Jis sveikas būdamas daug kam padėjo, todėl ir jam dabar visi stengiasi padėti. J.Grigaitienė sakė, jog ir Kunigunda jai pagelbsti – kai pakilęs vanduo pagriebė nešti jos malkas, ji kartu su kitais kaimynais puolė jų gelbėti.
|
|
