Ten, kur dieviškoji ranka vedžioja menininkų širdis

Šilkinės vasaros metu jau ketvirtą kartą į Orvidų sodybą atvyksta kuriantys menininkai iš Lietuvos ir užsienio šalių. Šiemet jų buvo devyni.

Sodyboje, kur prieš du dešimtmečius girdėjosi Viliaus Orvido kalamo akmens garsas, menininkai tvirtino ir dabar dar jaučiantys, kaip ypatinga jėga veikia jų širdis ir vedžioja jų ranką. Dešimt dienų menininkai kuria tam, kad pratęstų žemaičių akmenkalio, vienuolio ir didelės širdies žmogaus Viliaus Orvido idėjas ir palikimą.

Kad įvyktų V.Orvido atminimui skirti plenerai – dailininko Boriso Jokubauskio rūpestis.

Menininkų plenerus V.Orvidui atminti kas vasarą rengia klaipėdiečiai dailininkai Borisas Jokubauskis ir Regina Donbrauskaitė–Plotnikova. Skirtingai nuo keturių „naujokų“, tarp kurių - ir viešnios Karina Stangle iš Vokietijos bei Viktorija Kosenko iš Latvijos, patys rengėjai bei vilnietis tapytojas Saulius Kruopis šiuose pleneruose dalyvauja nebe pirmą kartą.

„Plenerų tikslas – kad kuo daugiau dailininkų ir skulptorių pabuvotų kūrybinėje V.Orvido erdvėje ir patys joje paliktų savo pėdsaką, - kalbėjo B.Jokubauskis. - Sunkoka išskirti specifinį šio plenero braižą. Tačiau jis tampa tradiciniu ir yra orientuotas į čia tvyrančią gamtinę medžiagą – akmenį“.

Keturiuose pleneruose jau pabuvojo per 40 menininkų. Plenerus skatina ir finansiškai paremia dabartiniai sodybos šeimininkai Palmyra ir Liudvikas Beniušiai. Pusantro tūkstančio litų šiam plenerui paskyrė ir Kretingos rajono savivaldybė.

„Apsistodavau šioje sodyboje, kai dar Vilius buvo gyvas. Tuomet čia tvyrojo mistiškai baugoka atmosfera: medžiai aukštyn šaknimis, kryžiai, akmenų sangrūdos. Dabar nebėra to vaizdo, koks buvo Viliaus laikais. Tačiau dvasia išliko. Žmonės atvažiuoja čia ieškoti savęs ir atiduoti pagarbą Viliui. Ši vieta skatina kurti, gal menininkams daro įtaką pasakojimai, virtę mitais ir legendomis apie V.Orvidą. Idėjos čia tiesiog tvyro ore: nėra dar buvę atvejo, kad menininkai nejaustų įkvėpimo“, - sakė R.Donbrauskaitė–Plotnikova.

„Anksčiau nieko nežinojau apie Vilių. Tik kai atvykau, pajutau, kokia tai vieta. Jos neįmanoma nupasakoti, joje reikia pačiam pabuvoti. Man ši erdvė paliko gilų įspūdį. Filosofinis jos pajautimas persikėlė ir į mano akvareles“, - kalbėjo V.Kosenko, plenero metu sukūrusi 10 darbų aliejumi ir išliejusi 10 akvarelių.

Jaunystėje pas V.Orvidą apsistodavęs, dabar Vokietijoje gyvenantis skulptorius Edvardas Racevičius sodyboje sukūrė ir pastatė monumentalią Kristaus skulptūrą iš ąžuolo.

Skulptorė Asta Vasiliauskaitė iš akmens iškalė Pranašą. Paklausta, ar nesunku moteriai kalti akmenį, menininkė atsakė, jog nėra skirtumo: akmenkalys - vyras ar moteris. Kalant akmenį, anot jos, reikia išmanymo, o ne fizinės jėgos.

Karaliaučiuje gimusi menininkė K.Stangle, nuolatinė Nidos plenerų dalyvė, savitu rakursu pažvelgė į Žemaitijos laukų akmenį ir abstraktų jo vaizdą perkėlė į savo drobes.

Nidos plenero darbai, įgiję pagreitį Orvidų sodyboje, pirmiausia iškeliaus į parodas Salantuose, Kretingoje, Klaipėdoje, Vilniuje. Po to po vieną ar kelis menininkų darbus sugrįš į Orvidų sodyboje įkurtą galeriją.

• Rašyti komentarą (0)