|
|
|
Menininkai papildė Šventosios skulptūrų parko kolekciją
Šventojoje, sveikatos centre „Energetikas“, buvo surengtas ketvirtasis tarptautinis akmens skulptorių simpoziumas. Pasibaigus kūrybinei stovyklai, menininkai šešiomis akmens skulptūromis papildė „Energetiko“ teritorijoje kuriamą skulptūrų parką „Akmens amžius“. Iš viso parką jau puošia per 20 skulptūrų.
Šią vasarą Šventojoje akmenį kalė 5 skulptoriai iš Lietuvos – Marijonas Šlektavičius, Kazys Venclovas, Arvydas Ališanka, Stasys Juraška, Mindaugas Junčys – ir Igar Zasimovich iš Baltarusijos. Kai kurie jų kurti į Šventąją atvyksta trečią – ketvirtą kartą. „Prieš kelerius metus sumanėme papuošti sveikatos centro teritoriją: čia vaikštinėti mėgsta ne tik besigydantys pacientai, bet ir Šventosios svečiai. Netoli – jūra, centrą supa pušys ir pajūrio žolynai. Norėjosi išsaugoti šį natūralų gamtos grožį, jį papildant akmenų kompozicijomis, - apie sumanymą kurti akmens skulptūrų parką pasakojo „Energetiko“ direktorė Marija Martišiūnienė. – Teikėme projektą Kultūros ministerijai, gavome jų pritarimą ir finansavimą. Projektas yra tęstinis“. Lietuvos menininkai tvirtino esą patenkinti surengta kūrybine stovykla: sveikatos centras juos tris savaites apgyvendina ir maitina. Menininkai per tą laiką kuria, o išvykdami palieka savo darbus. Gamtinių medžiagų jiems parūpina „Energetiko“ atstovai: skulptoriai akmenis patys išsirinko bendrovėje „Žemaitijos granitas“. A.Ališanka tvirtino, jog kurti čia traukia erdvė, jūra: „Juntama kažkokia ypatinga aura. O kai šitoje erdvėje „apsigyvena“ mūsų darbai, ji tampa sava. Tarsi savas skulptūrų parkas. Yra labai džiugu, kad mūsų kūryba dar kažką ir domina“. „Nebuvome įsprausti į rėmus, laisvai kūrėme ir improvizavome. Projekto pavadinimas „Akmens amžius“ leidžia atsiskleisti akmeniui, nepriklausomai nuo laiko ar istorinės sampratos. Skulptoriaus rankos lauko akmenį tarsi pakylėja nuo žemės, suteikia jam kitokį gyvenimą“, - kalbėjo K.Venclovas. I.Zasimovich buvo priverstas išvykti anksčiau. Tačiau Šventajai jis spėjo padovanoti savo darbą, vaizduojantį sąlyčio idėją: kai kas jame įžvelgs kovą, kai kas - vyro ir moters santykį. „Jis stengėsi darbą atlikti kiek įmanoma prestižiškiau. Ligi išnaktų abu su žmona poliruodavo akmenį. Tai – labai nuoširdžiai kuriantis menininkas. Pagalvoji, kad totalitarinės šalys ir gimdo stiprius talentus“, - apie savo kolegą iš Baltarusijos kalbėjo skulptoriai. M.Šlektavičiaus minkštame stambiagrūdžiame akmenyje iškaltas „Žalčių šokis“ vaizduoja šliaužiančių žalčių brydę žolėje. „Ši pajūrio vieta man asocijuojasi su liaudies mitologija, čia tarsi matau iš jūros išnyrantį žaltį. Į akmenį perkėliau atvirkštinį procesą: šio liaudies išaukštinto gyvio sugrįžimą į marias. Pėdsakas – slidus, todėl ir akmenyje jis apdirbtas taip, kad blizgėtų“, - savo kūrinį apibūdino autorius. Itin originalų triptiką „Rudens fosilijos“, kur į akmenį lengvai nugulė poezija, sukūrė S. Juraška. Akmenyje iškaltą haiku - „Kada išblyškę lapai degs atvira liepsna, ateis vėsa, įmirkusi kvapais“, - skulptorius vadina dedikacija išėjusiems arba laiko tėkmės įprasminimu, kurį tarsi atkartoja greta suguldytos kontraboso detalės. K.Venclovo „Krūmas“ – tai akmenyje iškalta gamtos tvarinio metamorfozė. „Visada kuriu metamorfozę, kad pats stebėtojas pamatytų ir sumąstytų, kas tai galėtų būti: šįsyk – paukštis ar žuvis“. Skulptūrų parko prieigose stovinti A.Ališankos skulptūra „Sveikas sugrįžęs“ vaizduoja žmogaus siluetą, bandantį apjuosti, regis, patį akmenį. „Čia – lyg mano paties atvaizdas. Bandau su rieduliu pasisveikinti lyg su draugu. Kartu ir atsisveikinti. Ligi kito pasimatymo „Energetiko“ skulptūrų parke“, - savo darbą nusakė menininkas.
|
|
