Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar verta uždrausti azartinių lošimų reklamą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas
Vytauto Didžiojo mirties 500-ųjų metinių minėjimo komiteto Darbėnų skyriaus valdyba. Centre – jos pirmininkas Marijonas Daujotas, dešinėje valdybos narys Mykolas Rauchas, 1930 m.

Marijono Daujoto nuotr. iš jo archyvo

Lietuvos žemės ūkio akademijos Dotnuvoje studentė Jadvyga Grudzinskaitė, 1930 m.

Jono Grudzinsko archyvas

Prie Kretingos progimnazijos 1923–1928 m. veikę dvimečiai mokytojų kursai Lietuvai parengė daug gerų, savo darbui atsidavusių pedagogų, tarp kurių buvo tarpukariu Darbėnuose dirbęs Mykolas Rauchas (1906–1966).

1918 m. atsikūrusiai Lietuvos valstybei skubiai reikėjo spręsti jos gyventojų raštingumo problemą, nes buvo apskričių, kur daugiau negu pusę jos gyventojų nemokėjo nei skaityti , nei rašyti. Kaip ir Kretingos , kur neraštingi žmonės sudarė 51,7 proc. visų gyventojų. M. Rauchas gimė 1906 m. Radvyčių dvare Kvėdarnos valsčiuje, bajorų šeimoje. Jai persikėlus gyventi į Kretingą, mokėsi vietos progimnazijoje, kurią baigė 1922 m. Nusprendęs siekti pedagogo profesijos 1923 m. tapo dvimečių mokytojų kursų klausytoju, ir juos sėkmingai baigė 1925 m. Šiuos kursus galėjo lankyti nors 4-ias vidurinės mokyklos klases baigę asmenys. Baigusieji kursus po 2 metų praktikos gaudavo jaunesniojo mokytojo vardą ir jų baigimas suteikdavo tas pačias teises, kaip ir baigusių mokytojų seminarijos 2 kursus.

Baigęs kursus, M. Rauchas išvyko į Darbėnus, kur tapo vietos pradinės mokyklos mokytoju. Nuo 1920 m. špitolės mūriniame pastate miestelio centre pradėjusi veikti 4 skyrių pradinė mokykla 1926 m. persikėlė į erdvesnes Darbėnų dvaro patalpas, kur mokėsi ne tik miestelio, bet ir aplinkinių kaimų vaikai. Po 2 metų darbo M. Rauchas buvo paskirtas šios mokyklos vedėju, kuriuo dirbo iki 1939 m. Nors mokymosi sąlygos buvo kuklios, trūko gerai įrengtų patalpų, metodinės medžiagos ir vadovėlių, tai kompensavo didžiulis vaikų noras mokytis, o ir mokinių, jų tėvų pagarba mokytojui buvo didžiulė.

Apie 1930 m. sukūręs šeimą su savo bendraamže Natalija, M. Rauchas 1931 m. susilaukė dukters Reginos, o 1935 m. jiems gimė duktė Natalija.

Darbėnų pradinės mokyklos mokytojai ir mokiniai prie savo mokyklos pastato. Centre – mokyklos vedėjas Mykolas Rauchas, 1927 m.

Elijahu Bruckaus nuotrauka iš Katerinos Labanauskienės archyvo

M. Rauchas nuo pat atvykimo tapo aktyviu vietos bendruomenės nariu. Vienas jos lyderių buvo nuo 1922 m. Darbėnuose apsigyvenęs Skuodo miškų urėdijos urėdas Marijonas Daujotas (1891–1975), kurio iniciatyva bendruomenė ir buvo įkurta. Jo pastangomis miestelio centre, priešais bažnyčią, buvo suformuotas skveras, kuriame 1928 m. pastatytas Lietuvos nepriklausomybės 10-mečiui paminėti skirtas paminklas. M. Rauchas tapo ne tik jo aktyviausiu pagalbininku, bet ir bičiuliu. 1930 m. M. Daujotą išrinkus Vytauto Didžiojo mirties 500-ųjų metinių minėjimo komiteto Darbėnų skyriaus valdybos pirmininku, M. Rauchas buvo išrinktas šio komiteto nariu, su savo mokiniais svariai prisidėjęs prie Vytauto Didžiojo medžio ir miestelio, jo parko medžių sodinimo talkų. Darbėnų inteligentija ne tik aktyviai prisidėdavo prie miestelio sutvarkymo ir grąžinimo, bet stengėsi ir šviesti žmones, organizuodama saviveiklos koncertus, vaidindama lietuvių dramaturgų sukurtas pjeses, kur jos atstovai atlikdavo pagrindinius vaidmenis.

Darbėnų pradinės mokyklos mokiniai ir jos vedėjas Mykolas Rauchas (2-oje eilėje 4-as iš kairės) su mokyklos tėvų komiteto nariais: 1-as iš dešinės Marijonas Daujotas, 3-ias Darbėnų bažnyčios klebonas Anupras Bardauskas, 1931–1932 m.

Marijono Daujoto nuotrauka iš jo archyvo

Išlikusi 1934 m. daryta nuotrauka, kurioje įsiamžinę dramaturgo Petro Vaičiūno pjesės „Tuščios pastangos“ dalyviai. Ši 1926 m. parašyta 4 veiksmų komedija, pašiepianti to meto visuomenės ydas, Darbėnuose buvo suvaidinta 2 kartus: vasario 10 ir balandžio 7 dienomis špitolės salėje, o pagrindinį jos herojų Daubą įkūnijo bažnyčios vargonininkas Stasys Japertas (1890–1961).

Visuomenėje subrendus idėjai, kad naujų ūkininkavimo metodų reikia mokytis nuo mažens, idant intensyvus ir modernus ūkininkavimas ne tik padėtų kelti valstybės ir jos žmonių gerovę, bet ir stabdytų emigraciją, nuo 1929 m. šalyje pradėti kurti jaunųjų ūkininkų rateliai, kurių nariais galėjo būti 12–20 metų jaunimas. Šiems rateliams daugiausiai vadovavo mokytojai, tarp jų – ir M. Rauchas, 1932–1939 m. buvęs Darbėnų jaunųjų ūkininkų ratelio vadovas. Jis dalyvavo ir 1934 m. įkurtos Kretingos kraštotyros draugijos veikloje, kurios rūpesčiu 1935 m. liepos 12 d. buvo atidarytas miesto muziejus, turėjęs per 70 visuomeninių bendradarbių, kuriuo M. Rauchas buvo iki 1940 m. Jis stengėsi tobulėti ir savo profesinėje veikloje, buvo įvairių pedagoginių kursų dalyvis, bendradarbiavo dvisavaitiniame pedagoginiame žurnale „Tautos mokykla“, kuris 1933–1940 m. buvo leidžiamas Kaune ir svarstė Lietuvos švietimo, pedagogikos, mokymo metodikos, nagrinėjo mokytojų profesinio rengimo, pedagogo asmenybės ugdymo, vaikų auklėjimo ir kitus klausimus. Ši jo aktyvi profesinė veikla neliko nepastebėta, tad 1940 m. pradžioje M. Rauchas paliko Darbėnus, pakviestas užimti Lietuvos švietimo ministerijos Pradžios mokslo departamento skyriaus vedėjo pareigas Vilniuje, čia 1941 m. įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą, kuris 1943 m. kovo mėnesį nacistinės okupacinės valdžios buvo uždarytas.

Darbėnų miestelio inteligentai – spektaklio „Tuščios pastangos“ dalyviai: 1-oje eilėje 1-as iš kairės Stasys Japertas, 3-ias Mykolas Rauchas, 4-a Sofija Japertienė, 1934 m.

Autoriaus archyvas

Artėjant sovietinei kariuomenei, 1944 m. vasarą M. Rauchas su šeima pasitraukė į Vokietiją, kur 1945 m., pasibaigus karui, įsikūrė Marbecko lietuvių pabėgėlių stovykloje netoli Olandijos sienos, kur M. Rauchas buvo paskirtas jos pradžios mokyklos, kurioje mokėsi apie 60 mokinių, ir progimnazijos su 30 mokinių vedėju, taip pat buvo ir šios stovyklos komiteto pirmininkas, vėliau dirbo Hanoverio apygardos lietuvių karo pabėgėlių stovyklų pradžios mokyklų inspektoriumi. Šioje stovykloje 1946 m. pasaulį išvydo ir sūnus Antanas.

Perkeltųjų asmenų stovyklose Vokietijoje įsikūrę lietuviai gaudavo paramą iš JAV gyvenusių tautiečių pinigais, taip pat siuntiniais su drabužiais, maisto produktais ir pan. Jiems pagelbstint M. Raucho šeima 1949 m. rugpjūčio 27 d. atvykusi į JAV įsikūrė Čikagoje, kur jai pagalbą suteikė vietos lietuvių bendruomenė. Kretingoje užaugusios provizoriaus Vlado Grudzinsko (1868–1936) dukters Jadvygos Grudzinskaitės (1910–1994) archyve išlikę iš JAV į Lietuvą XX a. 6–7 deš. M. Raucho ir jo žmonos Natalijos rašyti laiškai, nuotraukos ir sveikinimo atvirukai šv. Kalėdų, šv. Velykų proga, pasakojantys apie šios šeimos gyvenimą emigracijoje.

Mykolo Raucho šeima su vaikais, žentais ir anūkais savo namuose Čikagoje švenčia Kūčias. Centre prie stalo sėdi Mykolas Rauchas, 3-ia iš kairės žmona Lidija, stovi sūnus Antanas, 1965 m.

Autoriaus archyvas

Susipažinę besimokydami Kretingos progimnazijoje, Jadvyga ir Mykolas laiškais bendravo kaip seniai pažįstami bičiuliai kretingiškiai, dalindamiesi savo gyvenimo geromis ir blogesnėmis naujienomis. M. Raucho šeimai susikūrus vidutinio amerikiečio siekiamą materialinę gerovę – įsigijus namą ir lengvąjį automobilį, o jų vaikams sukūrus lietuviškas šeimas ir sulaukus anūkų, jis svajojo aplankyti savo gimtinę, pavaikščioti gerai žinomais keliais ir pagyventi prisiminimais, nors suprato, kad dėl silpnos sveikatos tai liks tik svajonėmis. Norisi tikėti, kad savo gyvenimo kelią 1966 m. toli nuo tėvynės užbaigęs M. Rauchas, kuris tarpukariu jauniesiems darbėniškiams skleidė mokslo šviesą ir kurio gyvenimą čia trumpai apžvelgėme, taps turtingos Darbėnų miestelio tarpukario istorijos dalimi.

Romualdas BENIUŠIS


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas