Galvą skauda ne vien dėl sausros

Ūkį sūnui Artūrui perdavęs Povilas Turauskis nuo žemdirbiškų reikalų nenutolo. Ir nuo ūkio vis dar akių nenuleidžia, ir kaip rajono Savivaldybės tarybos Kaimo reikalų bei ekologijos komiteto pirmininkas rūpinasi rajono žemdirbių, kaimo problemomis. P.Turauskio klausėme, ar sausra padarė žalą būsimam derliui. Pakalbėjęs apie sausrą, politikas nenutylėjo kitų negerovių.

Rajono Savivaldybės taryboje Povilas Turauskis yra pripažintas kaimo gynėju.

Vasarojų gelbsti lietus ir trąšos

P.Turauskio pastebėjimu, Šukės apylinkėse iki praėjusio antradienio gausesnio, kad bent palaistytų laukus, lietaus nebuvo nuo gegužės 5 dienos. “Yra buvę ir blogiau, bet nuostolių bus. Labiausiai nukentėjo vasarojus. Planuotas vasarinių rapsų, kviečių, miežių derlius dėl drėgmės trūkumo bus mažesnis 30-50 proc.”,- teigė jis. Vasarinėms kultūroms buvusi nepalanki ir praėjusi žiema. Dėl šiltos žiemos dirbama žemė nebyrėjo, ir vasarojų teko sėti į nesubrendusią žemę, kurioje augalai blogai įsišaknijo.

Po pirmo gausesnio lietaus, antradienį, trečiadienį ūkininkai puolė vasarinius pasėlius tręšti azotinėmis trąšomis, purkšti nuo amarų. “Po antradienio didžiojo lietaus vasarojų iškart reikėjo pamaitinti trąšomis. Jeigu dar užlis, suveiks šviežiai išbertos bei žemėje jau esančios trąšos, ir pasėliai pasitaisys”,- patikino P.Turauskis.

A.Turauskis šiemet augina apie 70 ha miežių, 50 ha vasarinio rapso ir 48 ha vasarinių kviečių. Užsitęsus sausrai, P.Turauskio paskaičiavimu, sūnus kasdien patirdavo maždaug 5 tūkst. Lt nuostolį.

Kaprizingos gamtos šokdinamus ūkininkus turėtų gelbėti jau veikiantis pasėlių draudimas. P.Turauskis teigė, jog nežino nė vieno rajono ūkininko, kuris būtų savanoriškai apdraudęs pasėlius. Pasėlius rajone kol kas draudžia tik tie ūkininkai, kurie naudojasi ES fondų pagalba, kadangi apdrausti pasėlius yra viena iš lėšų skyrimo sąlygų. Kodėl rizikuojantys netekti derliaus ūkininkai nedraudžia pasėlių? P.Turauskio įsitikinimu, tam priežasčių yra ne viena, mūsų rajone svarbiausios - dvi. Pirma - netenkina sąlygos, štai dėl sausros patirtus nuostolius atlygina tik 15 proc. Kita svarbi priežastis - rajone nėra meteorologinės stoties. “Be jos draudimas yra beprasmiškas. Neįmanoma įrodyti žalą dėl sausros ar kito neigiamo gamtos poveikio, nes nėra duomenų apie kritulių kiekį”,- aiškino P.Turauskis. Jo turimomis žiniomis, skaičiuojant mūsų rajono ūkininkų patirtus nuostolius, yra vadovaujamasi Vėžaičiuose esančios meteorologinės stoties stebėjimų duomenimis, kurie dažnai iškraipo mūsų rajono realybę,- ten kritulių būna vienoks kiekis, čia - kitoks. “Pernai pas mus tvino, o negalėjome įrodyti”,- pastebėjo P.Turauskis.

Jis, kiti ūkininkai ne kartą spaudė rajono Savivaldybės vadovus, kad šie pasirūpintų rajone įsteigti meteorologijos stotį. “Niekas iš valdžios nesidomi tuo reikalu”,- tvirtino P.Turauskis.

Sausros alintus pasėlius gaivinančios trąšos, chemikalai reikalauja iš ūkininkų papildomų, neplanuotų išlaidų. Trąšos ir chemikalai brangsta sparčiau negu kyla grūdų kainos. Pernai už toną grūdų ūkininkai gavo apie 700 Lt. Lyginant su ankstesniais metais, grūdų kaina padvigubėjo. O štai trąšos - amofoska, kurių 1 tona 2006 m. kainavo apie 600 Lt, šiandieną - 1800 Lt, karbamido atitinkamai apie 580 Lt ir 2000 Lt, salietros - 300 Lt ir 1500 Lt. Pagrindinis pesticidas lifosfatas pabrango nuo 10 Lt (1 l) iki 40 Lt.

Valdžiai iki kaimo - per toli

Rajono Savivaldybės taryboje kaimo gynėjo vardą pelnęs P.Turauskis yra priverstas prisipažinti, kad jo pastangų bei užsispyrimo išspręsti rajono žemės ūkio, kaimo problemas neužtenka.

- Nejaučia rajono valdžia kaimo pulso, nėra nuolatinio bendravimo, tik proginės kalbos su netesimais pažadais. Nors žemės ūkis, skirtingai negu pramonė, yra Savivaldybės reguliavimo sferoje. Turime ir Žemės ūkio skyrių,- teigė Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto pirmininkas.

P.Turauskis ne vieną kartą kėlė klausimą dėl apleistų fermų, kitų kaimo gamybinių pastatų likvidavimo. “2006-2007 metais Vyriausybė šalies mastu šiam reikalui skyrė po 2 mln. Lt, iš kurių mūsų rajonui nenubyrėjo nė lito. Yra rajonų, kur ES lėšomis vykdoma po keletą melioracijos projektų, mes iki šiolei - nieko”,- piktinosi politikas.

P.Turauskio teigimu, Darbėnų seniūnijos žmonės nesulaukia iš Žemėtvarkos tarnybos atvykstančio matininko, kad žemės ribas, įvažiavimus patikslintų, padėtų išspręsti kitus su žeme susijusius klausimus.

- Pernai likau kone kalčiausias dėl to, kad neįvyko Derliaus šventė. Nerimauju, kad ir šiemet taip pat nutiks, kad vėl patyliukais džiaugsis, jog nereikėjo ruošti šventės, o garsiai plaks surastą atpirkimo ožį. Netruks vasara prabėgti, o apie šią šventę niekas net nekalba. Aš laikaus savo įsitikinimo, kad atmestinai surengtos šventės nereikia”,- kalbėjo P.Turauskis.

• Rašyti komentarą (0)