Saldžiosios braškės – iš Sauserių

Nors braškių augintojų šiais metais sumažėjo, Kretingos ir Klaipėdos turguose matyti, kad Kretingos rajoną braškių versle reprezentuojanti Kūlupėnų žemė lyderio pozicijų neužleidžia. Apie tai, kokie ypatumai braškių ūkiui būdingi šiemet “Pajūrio naujienos” kalbėjosi su Loreta ir Stepu Motužiais jų sodyboje Sauseriuose, prie Salanto upės.

Loreta ir Stepas Motužiai: “Apsispręsti, kad auginsime braškes, buvo sunku. Tačiau turėti 3 ha žemės aplink namus ir jos nedirbti būtų nesąmonė”.

Kiemo viduryje stovėjo kalnas dėžių su ką tik nuskintomis braškėmis. Jautėsi gera nuotaika, prie kurios prisidėjo ir džiaugsmas dėl gero derliaus.

“Pernai derlius taip pat buvo gausus. Tačiau daug uogų supuvo. Kai uogas nuskynėme, tarplysviai nuo supuvusių braškių raudonavo”, - sezonus lygino S.Motužis.

Šioje sodyboje dabar branginama kiekviena minutė. Taip bus iki liepos vidurio ar pabaigos, kol baigsis uogos. Pilnai įdarbintas ir jaunėlis sūnus Gediminas. Anot mamos “darbdavės”, kompiuteris ir motoroleris - jo jau uždirbti.

Padeda ir vyresnieji, iš lizdo jau išskridę vaikai: Dovydas ir Donata. Jie prekiauja ir padeda per didžiausius darbymečius: kai uogos skinamos ir sodinami daigai. Kai visa šeimyna suvažiuoja, į darbų frontą stoja septyniese. Išsiverčia vieni patys.

Braškes L. ir S. Motužiai augina trečius metus. Šiemet jų braškynas užima 70 arų, o veislių turi dešimt. “Rusanovka”, “Honeoye”, “Eros”, “Marmolada”, “Elkat”, “Korona”, “Pandora”, “Vikoda”, vardijo, prisimindami iškart ne visas. Keliomis veislėmis neapsiriboja, nes yra atviri eksperimentams. Aiškinasi, kuri labiausiai tiks prekybai.

Įsitikino, kad saldesnė braškė žmonėms - skanesnė. “Turguje moteriškės jau reikalauja: “Duok tų saldžiųjų”. Klaipėdoje anądien mūsų uogas pavadino braškėmis iš saldiklio. Sakė, kad įmerkiame, palaikome, dėl to būna saldžios”, - kalbėjo ūkininkė.

Šiemet pirmą kartą turguje L. ir S. Motužių braškės pasirodė gegužės 24 dieną. Kad anksčiau derlių gautų, per žiemą braškyną užklojo agroplėvele. Per šalnas kūreno laužus.

Pirmuosius daigus gavo iš kaimynų. L. ir S. Motužiai prisipažino, kad ir pačią braškininkystės idėją jie nusižiūrėjo pro langą, matydami, kaip kaimynas augina braškes.

Ūkininkai atkreipė dėmesį, jog svarbu - gerai paruošti žemę. Ruošiamas pūdinys, sėjami sideraliniai (kurie aparti ir supuvę atlieka mėšlo funkciją) augalai. Jie žemę braškėms ruošė 4 metus.

L. ir S. Motužiai trąšų beveik nenaudoja. Bandė, tačiau uogos ne ką didesnės buvusios.

Stengiasi pritaikyti kuo daugiau technologijų, kiekviename žingsnyje elgtis racionaliai. Kažkur pamatė, kad agroplėvelė prispausta ne akmenimis, kurie ją sudrasko, o polietileno maišeliais su žemėmis. “Išradimą” nukopijavo. S.Motužis pats pasidarė lysvių formuotuvą, tarplysvius pjauna žoliapjove. “Nėra kada ravėti, ir jėgų neužtenka. Geriau pinigų investuoji”, - kalbėjo abu, rodydami palei beržyną besidriekiančią plantaciją. Neslėpė investavę didelius pinigus. Pirmąją vasarą nuostolių buvo 8 tūkst. litų. Antrąją braškės davusios neblogą pelną, šiemet tikisi dar didesnio.

Įtaisė lašelinę laistymo sistemą. “Vandenį prasivedėme, iš kur galėjome: iš upės, tvenkinio, iš šaltinio, iki kurio - 900 m. Tai – Stepo išspręstas galvosūkis”, - savo vyrą gyrė Loreta.

Prekiauti L. ir S. Motužiams buvo ne naujiena. Ilgus metus jie pardavinėjo žuvį. “Pavargome. Dabar bent gamtoje daug būname”, - džiaugėsi ūkininkai.

Anot jų, Kūlupėnuose yra 4 braškių augintojai, ir visi nuo to paties kaimyno užsidegę.

Patys Motužiai braškių suvalgo, sakė, nedaug. “Kažkiek šaldome, truputį uogienės išsiverdame”, - kalbėjo ūkininkė ir pridūrė, kad jos šeimyna labiausiai mėgsta su cukrumi sutrintas ir pienu užpiltas braškes. Jas valgo su batonu. “Prisiburbuliuoji ir eini išpūstu pilvu, bet gerai, braškė turi daug geležies”, - juokėsi ji.

Dar sakė, kad, per dieną rinkusi, ir eidama miegoti braškes mato. O Stepas sapne braškes pardavinėjo, pardavė visas, ir atsibudo visas šlapias.

Atvažiuoja pirkėjų ir į jų kiemą. Prieš keletą dienų atidardėjo braškių net iš Vilniaus.

Pasak L.Motužienės, dabar - pats laikas ruošti braškių atsargas žiemai. Jos prognozėmis, šį savaitgalį turėtų įsivyrauti žemiausios kainos.

Kartais į braškyną įsisuka šeimininkams gerai pažįstami vagys. “Va, kėkštas sukinėjasi, eis braškių vogti”, - ramiai ištarė. Dar pasakojo, kad dažnai po braškyną vaikštinėja gandras. Uogų jis nelesa, tik sausuoliukų lizdui pasirankioja.

Stirnos vasario mėnesį ateina ir braškienojus graužia, plėvelę sudrasko. Kurmiai plantaciją iškilnoja. Grambuolio lervos ėda braškes.

Ūkininkė pastebėjo, kad braškių jokiu būdu negalima auginti kartu su žemuogėmis, kurios dar yra vadinamos braškių prosenelėmis, nes iš jų braškės buvo išvestos. Auginant kartu, braškės sumažėja.

Motužių braškyne užauga rekordinio dydžio braškių. Pernai vėlyvosios “Vikoda” veislės gaidžio skiauterės formos uoga svėrė 100 g. Aišku, pirmojo skynimo. Net visko matę prekeiviai turguje bėgę pasižiūrėti.

Audra VENCKUVIENĖ

• Rašyti komentarą (7)