|
|
|
Dešimtmetį vaikus veda šokio ritmu
Šokių studijos „Fortūna“ vadovas Ingridas Kiškys sakosi nepastebėjęs, kaip prabėgo dešimt metų nuo to laiko, kai jis į kolektyvą pradėjo burti vaikus, norinčius išmokti sportinių šokių. Per tą laiką „Fortūnos“ šokėjai dalyvavo įvairiuose koncertuose, šalies ir užsienio konkursuose, iš kai kurių jų grįžo su medaliais. Tačiau, I.Kiškio įsitikinimu, už laurus konkursuose ne mažiau svarbus ir kiekvieno vaiko tobulėjimas bei džiaugsmas, išmokus naują judesį.
„Per gimtadienio šventę žiūrėjom videojuostą: prieš dešimt metų vaikai dar tokie mažiukai buvo, galvos pagal muziką nemokėjo pasukinėti. O dabar – tikros merginos ir vyrai mūrai“, - pasidžiaugė I.Kiškys. Šiuo metu „Fortūnoje“ šoka dvi vienuoliktokės, kurios kolektyve - nuo jo įsikūrimo pradžios. Kai kurie šokėjai jau yra baigę vidurinę mokyklą. „Jaučiuosi taip, tarsi kolektyvo vaikai – ir mano vaikai. Aš pastebiu, kad jie – geresni už bendraamžius. Nežinau, kodėl taip yra: ar geresni vaikai pas mane ateina, ar jie tokiais tampa kolektyve“, - kalbėjo I.Kiškys. Per šokių studijos veiklos dešimtmetį jaunieji šokėjai ne tik užaugo, bet ir susiformavo kolektyvo tradicijos: kasmet rengiamos stovyklos, organizuojami turistiniai žygiai, kelionės. Vaikų tėvų iniciatyva kasmet „Fortūnos“ šokėjai ir jų šeimų nariai kartu pasitinka Naujuosius metus. Penkis kartus per savaitę prakaitą treniruotėse liejantys šokėjai savo jėgas išbando konkursuose. Per dešimt veiklos metų, I.Kiškio žodžiais, Lietuva išvažinėta skersai išilgai, būta Latvijoje. Vieni didžiausių laimėjimų – Valdo Simpuko ir Linos Vaitkutės II-oji vieta Lietuvos pirmenybėse, Mindaugo Rimdžiaus ir Ievos Laureckytės I-oji vieta reitingo varžybose Vilniuje. „Konkursuose aš, kaip treneris, galiu įvertinti, ar gerai atlikau savo darbą, kaip patobulėjo pora, kokie jos rezultatai, lyginant su bendraamžiais. Vaikai pasitikrina savo jėgas: kuo daugiau dalyvauja, tuo daugiau įgauna varžybų patirties“, - kalbėjo I.Kiškys, įsitikinęs, kad sėkmę lemia 90 proc. darbo ir tik 10 proc. – gabumų. Vadovas į šokių studiją priima visus šokti norinčius vaikus. „Atrankos nėra. Būna vaikų, kurie tik atėję į kolektyvą neturi koordinacijos, nejaučia muzikos, jei reikia į šoną pasukti tik galvą – sukasi visu kūnu. Stengiuosi juos paskatinti, uždegti šokiui. Po pusmečio ar metų jau gali matyti, kaip kiekvienas patobulėjo. Kasdienį darbą ir vargus atperka vaikų šypsenos ir džiaugsmas, kai jie išmoksta kokį nors judesį“, - pasakojo I.Kiškys. Šokant sportinius šokius, bendravimas poroje, „susiklausymas“ yra ypač svarbus. I.Kiškys neslepia - būna visko: poros ir susikivirčija. „Tada naktį nemiegu, galvoju, ką daryti, kaip su vaikais kalbėtis, – kiekvienas jų - skirtingas. Šokdami poroje abu partneriai turi vienas kitą jausti iš pusės žvilgsnio. Berniukas turi vesti, o mergaitė – jo klausyti“, - sakė I.Kiškys. Po Jurgio Pabrėžos gimnazijos stogu jaunuosius šokėjus buriantis I.Kiškys pats yra baigęs šią mokyklą. Į ją, kaip pedagogas, sugrįžo baigdamas studijas: pradėjo burti vaikus, su kuriais pastatė šokį, vedė pamokas – tai buvo įvertinta diplome. Pats I.Kiškys šokti sportinius šokius svajojo nuo vaikystės. Tačiau tuomet jam nebuvo galimybės lankyti sportinių šokių būrelio – toks buvo tik Klaipėdoje. Dėl to jis apie 20 metų šoko tautinių šokių kolektyve – iš pradžių mokykloje, ją baigęs – Kretingos kultūros namuose. Po mokyklos I.Kiškys dirbo įvairius darbus, vienas jų – Krašto apsaugoje. Sužinojęs, kad Klaipėdos universitete vyksta priėmimas į sportinių šokių kursą – čia ir atvyko. Baigęs universitetą įgijo sportinių šokių trenerio pedagogo specialybę ir taip išpildė savo svajonę.
|
|
