Įsibėgėjo šernų medžioklė

„Čia – dar ne visos iltys“, - rodydamas krūvą šernų ilčių, sakė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kretingos skyriaus pirmininkas Antanas Račinskis. Iltys – trofėjus, sumedžiojus šerną. Nuo gegužės 1 dienos prasidėjo šernų medžioklės sezonas, tykojant bokšteliuose. Spalį šiuos žvėris bus galima medžioti su varovais.

Apie 50 metų medžiojantis Antanas Račinskis turi sukaupęs visą krūvą sumedžiotų šernų ilčių. Įspūdingiausios jų yra eksponuotos parodose.

Mūsų rajono miškuose ganosi 672 šernai.

Pernai jų iki sezono pabaigos – balandžio 1 dienos – sumedžiota 348. Kiek šernų sumedžiota šiemet – tikslių duomenų dar nėra. Tačiau medžiotojų klubai jau džiaugiasi pirmaisiais laimikiais. Mūsų rajone yra beveik 400 medžiotojų.

Medžiotojai yra sutarę medžioti tik pirmamečius ir antramečius šernų jauniklius, o vyresnius šernus - išsaugoti, nebent jie – pasenę, pasiligoję. Jei sumedžiojama patelė – medžiotojas moka apie 150 Lt baudą. „Taip klubai siekia išsaugoti geresnę bandą. Be to, jauniklių ir mėsa skanesnė“, - paaiškino A.Račinskis.

Anot medžioklės žinovo, šernų populiacija turi būti reguliuojama. Antraip jie pridaro žalos gamtai, ypač ūkininkams: per naktį gali sunaikinti lauką bulvių ar burokų.

„Kad šernai nepaliktų miškų, medžiotojai veža pašarų. Miške maisto jiems mažoka: sliekai, vabalai. Šernai viską ėda – net dobilus, kai jie žydi“, - sakė A.Račinskis.

Pasak medžiotojo, būtina pataikyti į tokią vietą, kad žvėris ilgai nesikankintų: krūtinę ar galvą.

Sužeisto ar nušauto šerno medžiotojai eina žiūrėti dviese, medžioklės vadovui leidus.

Šernų mėsą, anot A.Račinskio, galima visaip apdoroti: kepti, marinuoti, gaminti dešras ir pan. Mėsą paruošti dabar nesunku – parduotuvėse gausu prieskonių žvėrienai. „Žvėriena – sveikesnė mėsa negu kiauliena, joje – mažiau cholesterolio“, - tikina A.Račinskis.

Pašnekovas teigė, kad anksčiau šernų kailiai buvo supirkinėjami, dabar – ne. Todėl medžiotojai kailius sunaikina. Kieno šūvis patiesė žvėrį – tam atitenka trofėjai.

Dalį šernų sunaikina brakonieriai. Jų miškuose pagausėja tada, kai medžiotojai miške kurį laiką nesilanko. „Brakonieriai mus pamatę bėga į mišką. O kaip jį sustabdysi? Juk nešausi. Būna, kad brakonieriai sulaužo bokštelius, juos perkelia į kitą vietą“, - sakė A.Račinskis.

Paties 50 metų medžiojančio A.Račinskio „sąskaitoje“ – per 400 šernų. Ne visų jų iltis pavyko išsaugoti. Įspūdingiausios jų yra dalyvavusios tarptautinėse parodose.

Vienu šūviu – du šernai

Ar pasiseks šernų medžioklė tykojant bokšteliuose – daugiausiai priklauso nuo sėkmės. Į medžioklę Vaineikių miške prie Šukės išsiruošę medžiotojų klubo „Briedis“ nariai (iš kairės): Robertas Paulius, Tomas Mikelkevičius ir Edmundas Jonušas.

Tykoti šernų kelis vakarus per savaitę leidžiasi ir medžiotojų klubo „Briedis“ nariai. Tačiau ne kiekvieną vakarą pavyksta namo grįžti su laimikiu. Ar šernas ateis prie bokštelio – sėkmės dalykas.

Medžiotojai tikino, kad į mišką jie važiuoja ne tik dėl to, kad nudobtų žvėrį – malonu pabūti gamtoje, atsikvėpti nuo nūdienos rūpesčių.

Pasiskirstę vietomis, kiekvienas medžiotojas lipa į bokštelį, kur sėdi beveik nekrusteldamas – žvėrių klausa labai jautri. Po medžioklės vyrai dalinasi įspūdžiais: kas kokius žvėris matęs.

„Briedžio“ nariui, dar neseniai medžiotoju tapusiam Tomui Mikelkevičiui šiemet pasisekė – jis vienu šūviu patiesė du antramečius, 60-70 kg sveriančius šernus.

„Prie bokštelio, maždaug 100 metrų atstumu, per pievą atėjo didelis būrys – gal 15 – įvairaus amžiaus šernų. Nužiūrėjau, kuris man tinka, ir šoviau. O už vieno šerno buvo kitas – kulka pataikė į abu. Čia man – kaip stebuklas. Tokio rezultato nesitikėjau, nors vyresnių medžiotojų pasakojimus apie panašius atvejus buvau girdėjęs“, - Varniškės miške nutikusį įvykį papasakojo T.Mikelkevičius.

• Rašyti komentarą (1)