Pasirūpinti augalų apsauga – būtina

Bendrovės “Litagra” ir BASF grupę rajono ūkininkų pakvietė į lauko dieną. Šių bendrovių specialistai Antanas Lukošius ir Roma Laurinkienė aptarė augalų apsaugos priemonių įvairovę, šiuo metu javų pasėlius puolančias ligas bei būdus nuo jų apsisaugoti.

Lauko dienos dalyviai apžiūrėjo ūkininkų Broniaus Miliaus, Artūro Turauskio, Juozo Butkevičiaus, Raimondo Skudikio pasėlių – žieminio rapso, žieminių kviečių, miežių – laukus, pasidalino patirtimi, kokios augalų apsaugos priemonės buvo panaudotos ar kokios dar bus panaudotos, siekiant pasėlius apsaugoti nuo jiems būdingų ligų.

Specialistų Antano Lukošiaus (kairėje) ir Romos Laurinkienės patarimai buvo susiję su augalų apsauga. “Nutarėme, kad reikia lauko dienos. Ūkininkai nemažai investavo į pasėlius, tad beliko paskutinis akcentas – augalų apsauga nuo piktžolių, ligų, kenkėjų”, - sakė jie.

Klaidos - bendros

Augalų apsaugos specialistė R.Laurinkienė pasidžiaugė mūsų ūkininkų gebėjimu prižiūrėti pasėlius, tačiau pastebėjo, kad ne vienas jų sumažina chemikalų vartojimo normas. “Dėl tokio požiūrio chemikalas ne tik prasčiau suveikia. Augalo liga, veikiama mažesnės fungicido normos, įgauna atsparumą, ir vėliau tas pats chemikalas gali išvis nebesuveikti”, - sakė R.Laurinkienė.

Dar viena problema – praleisti terminai.

“Ūkininkai, investavę į trąšas, žemės dirbimą, sėklą, turėtų nebesvarstyti, purkšti ar nebe laukus. Iš esmės, ūkininkai turėtų iš pradžių žiūrėti, kokias ligas naikina fungicidas, o tik po to – į jo kainą. Anksčiau derliai buvo pasiekiami naudojant trąšas, dabar, joms pabrangus, tai padaroma naudojant fungicidus. Investuoja ūkininkas nemažai lėšų, o derlių sunaikina, nepanaudojęs visų reikalingų augalų apsaugos priemonių”, - įsitikinusi specialistė.

Dažnai specialistų nuomonė nesutampa su ūkininkų: šie ieško, kas pigiau, o specialistai siūlo pasirinkti veiksmingesnes augalų apsaugos priemones.

Negera praktika – ūkininkų kartais naudojami neregistruoti Lietuvoje augalų apsaugos produktai. Jie į Lietuvą dažniausiai patenka iš Lenkijos, į šią šalį – iš Kinijos.

“Naudoti tokius produktus – dar ir pavojinga. Jų sudėtyje gali būti, o dažniausiai – ir yra kenksmingų žmogaus sveikatai ir aplinkai sudedamųjų dalių, kurios Europoje yra uždraustos. Bet tai – ne vienintelė problema. Pogrindyje sukurti preparatai dažniausiai neturi visų reikalingų sudedamųjų dalių, todėl priemonių veikimas yra prastas, neduoda norimo rezultato”, - ūkininkus perspėjo R.Laurinkienė.

Mažėja žieminio rapso pasėlių

Šukėje ūkininkaujantis Bronius Milius šiais metais gerokai sumažino žieminių rapsų pasėlius ir jų beaugina 50 ha. “Dėl nepalankių gamtos sąlygų netekau dvejų pastarųjų metų derliaus”, - teigė B.Milius.

Nors žieminis rapsas už vasarinį yra pranašesnis didesniais derliais, ūkininkas vasarinio rapso šiais metais pasėjo apie 200 ha.

Įpusėjus žydėti žieminiam rapsui, R.Laurinkienė rekomendavo jo pasėlius purkšti fungicidais, apsaugančiais nuo baltojo sklerotinio puvinio.

Nors praėjusiais metais Vokietijoje, Danijoje, Anglijoje buvo sausa, ir specialistai nerekomendavo purkšti pasėlių nuo šios ligos, baltasis sklerotinis puvinys šiose šalyse pražudė didelę dalį rapsų derliaus.

“Rekomenduočiau panaudoti priemones nuo baltojo sklerotinio puvinio. Jo dalelės tūno dirvoje, ir pasirodyti gali bet kuriuo metu. Įkimba grybas ir per suskilinėjusius augalo stiebus”, - vardindama ir kitas rapsams pavojingas ligas – fomozę, juodligę, pilkąjį puvinį, kalbėjo R.Laurinkienė.

Tai, kad baltasis sklerotinis puvinys sunaikina rapsų derlių, patvirtino ir lauko dienoje dalyvavę ūkininkai. Kai kurie būtent dėl šios ligos paplitimo atsisako auginti žieminį rapsą.

Rapsų bei žieminių javų derlių sumenkina piktžolės. “Purkšti herbicidais – tai kaip paskutinis patepimas”, - sakė R.Laurinkienė, apžiūrėjusi B.Miliaus žieminio rapso laukus. Jos nuomone, būtent herbicidų šiuose pasėliuose kaip ir trūktų.

Lietuvos ūkininkų laukuose yra pasirodžiusios naujos piktžolės, su kuriomis žemdirbiai dar nepajėgūs kovoti. Tai – smilguolė ir miglė. Pastaroji yra ypač atspari naudojamiems herbicidams, ir, pasėliuose sudaranti ištisus kilimus, mažina javų derlių.

Be įprastų – ir naujos ligos

Ūkininkai įsitikino, jog kviečių miltligė rajono pasėliuose jau pasirodė.

Javų pasėliuose jau pasirodė jiems būdingos ligos: kviečių – miltligė, miežių – dryžligė.

Pastebėta, jog kai kur pasirodė tripsas, vadinasi, ūkininkams, be fungicidų, reikės panaudoti insekticidus.

“Naudodami augalų apsaugos priemones, negailėkite vandens – augalas turi būti tarsi “nuplautas”. Tada priemonė suveiks visu pajėgumu. Tačiau nepurkškite esant didelei rasai – sujudinus javus, rasos lašai nutekės, “nusinešdami” veiksmingas medžiagas, augalui nespėjus jų įsisavinti”, - rekomendavo R. Laurinkienė.

Viena pavojingiausių ligų miežių pasėliuose – dryžligė. Ypač ši liga pasireiškė pernai. Šios ligos požymių esti ir šiųmetiniuose laukuose.

R.Laurinkienė informavo, jog prieš 4-5 metus Lietuvoje pradėjo plisti nauja miežių liga – ramuliarija. Mūsų ūkininkai teigė, kad kol kas mūsų rajone šios ligos pastebėta nėra.

Specialistė taip pat pasiūlė atkreipti dėmesį į kviečių lapų ir varpų septoriozę – ši liga, kaip ir miltligė, džiovina augalą, sutrukdydama įsisavinti maisto medžiagas ir tiesiogiai pridarydama nuostolių derliui.

Anot R.Laurinkienės, pajūrio zona – išskirtinė, todėl ūkininkai turi ypač atidžiai stebėti pasėlius: jeigu šiandien dar nėra kokios nors ligos požymių, tai dar nereiškia, kad jos nebus ir rytoj.

Efektyviai augalų apsaugai R.Laurinkienė pasiūlė naujus rinkoje produktus – fungicidą javams “Bell” ir naują fungicidą rapsų apsaugai “Cantus”.

• Rašyti komentarą (0)