Rauginama duona yra gyva: su ja reikia kalbėti

„Duona yra tarsi gyva būtybė: jos nepaliksi, neišeisi iš namų, kada užsimanęs. Su ja reikia bendrauti, kalbėti: ar jau išrūgai, ar jau eisim į krosnį“, - vaizdžiai kalbėjo karteniškė duonos kepėja Darina Gaučienė. Moteris sakė, jog jos darbo diena kepykloje prasideda ketvirtą ryto ir baigiasi saulei nusileidus. Ir taip - jau penkiolika metų.

Darina Gaučienė Kartenos apylinkėse išgarsėjo savo saldžiarūgšte duona, kurios kvapo persisunkę visi jos namai. Į rūsyje įrengtos kepyklos duonkepę kasdien ji pašauna po 60 kepalų duonos.

Žino, kiek sveria sauja Kepykla, pavadinta „Kartenos naminė duona“, yra įrengta jos namų rūsyje. Dviejose duonkepėse išsyk iškepa 60 kepalų duonos – juodos ir baltos, apie 30 kg naminio pyrago, sausainių. Savaitgaliui iškepa didesnį duonos kiekį. Duoną veža parduoti į Kretingos, Klaipėdos, Rietavo, Salantų turgus. Moteris ir pati atvairuoja į turgų, ir pati prekiauja iš mašinos.

D.Gaučienė sakė, jog juodos duonos ji parduodanti dukart daugiau negu baltos. Per 15 veiklos metų ji turi įgijusi ir jos duoną pamėgusių pirkėjų būrį. „Kaimo žmonės nėra įnoringi: jiems kad tik būtų pigiau ir paprasčiau. Tačiau miesto žmonės pageidauja gardėsių. Todėl eksperimentuoju, tobulinu receptūrą: į tešlą dedu razinų, saulėgrąžų, - taip išgaunamas kitoniškesnis juodos duonos skonis. Yra žmonių, kuriems mūsų duona visiškai nepatinka: paragauja jos ir nueina. Bet dažniausiai mano duoną perka tie, kurie jau žino jos skonį. Maniškė duona yra saldžiarūgštė, ją kepu be jokių chemikalų. Kepu taip, kaip moku“, - kalbėjo D.Gaučienė.

Moteris sakė, jog savo įgūdžius ištobulinusi taip, kad jau nė nebeseikėjanti produktų: „Žinau, kiek ir ko dėti, jaučiu, kiek sveria sauja“.

Ruginių miltų juodai duonai ji neperka parduotuvėje. Perka grūdus iš ūkininkų ir susimala juos savo malūne. Mat, pirktiniai rugių miltai būna apdoroti ir jos duonai netinka.

Duona – šeimos maitintoja

D.Gaučienė pasakojo, kad kepti duoną jos šeima pradėjo po kolūkių griūties. Ligi tol abu su vyru Vincu jiedu dirbo agronomais „Jaunosios gvardijos“ kolūkyje. Šeima užaugino penkis vaikus.

„Ant duonos užkibome netyčia, - savojo verslo priešistorę prisiminė karteniškė. - Iširus kolūkiams, pradėjome auginti grūdus ir gyvulius. Į turgų veždavau parduoti pieną, grietinę. Nusiveždavau ir po 6-7 kepalus savo iškeptos duonos“.

Kepti duoną ji išmoko iš savo motinos, Prystovuose gyvenusios Stasės Paulauskienės. Pirmuosius kepalus ji į krosnį kišdavo ant ližės. Pajutę, kad duoną greitai išperka, įsigijo nedidelę elektrinę duonkepę. Kepykla plėtėsi, nes žmonėms patiko Gaučių duona.

Iš pradžių ūkininkai V.ir D.Gaučiai patys užsiaugindavo ir grūdų duonai. „Prieš ketverius metus mirė vyras, nuo to laiko atsisakiau pasėlių, gyvulių. Liko daugiau laiko kepti duoną. Tik ji mus ir bemaitina“.

Karteniškė sakė, jog jau ketina savo verslą perduoti sūnui Dariui: šis kepyklą perkels į Vydmantus. „Ligi pensijos man beliko vieneri metai. Jau lyg ir pavargau. Keltis reikia 4 val. ryto: įmaišau tešlą, kol ji rūgsta, išplaunu maišytuvus, tada formuoju kepalus ir kepu duoną“, - duonos kepėja tvirtino, jog savąjį „vežimą“ ji atiduosianti tempti vaikams.

D. Gaučienė įsitikinusi, jog duonos brangimas šiuo laikmečiu yra natūralus reiškinys, nes brangsta elektra, kuras, grūdai, o stambiose įmonėse dar ir didinami atlyginimai darbuotojams. Per paskutinius metus jos duona pabrango pusantro lito. Dabar 2 kg sveriantis kepalas kainuoja 7 Lt, tačiau jo kaina gali dar kilti.

• Rašyti komentarą (5)