Kaimynus pažinsi nelaimėje

Sakoma, kad nelaimėje pažinsi žmogų. Kai prieš keletą metų Darbėnuose Alyvų gatvėje sudegė Marijos ir Stepono Petreikių namas, kitoje gatvės pusėje gyvenantys Leonora ir Stasys Budrevičiai pasiūlė pas juos prisiglausti.

Sudegus kaimynų namui, Stasys ir Leonora Budrevičiai pasiūlė kaimynams pagyventi pas juos.

- Kitaip pasielgti ir negalėjome, juk jie – mūsų kaimynai ,- sakė L. Budrevičienė.

Pasakodama apie kaimynų nelaimę, moteris šluostėsi ašaras – tarsi pati būtų netekusi stogo virš galvos. Ką reiškia gaisras, Leonora sakė žinanti iš mamos pasakojimo, nes per karą sudegęs jų namas.

Nors S.Petreikis po gaisro laikinai apsigyveno pas sūnų, tačiau Marija mielai priėmė kaimynės pasiūlymą. Nuo to karto moterys tapo dar artimesnės.

Vaikai Petreikiams siūlė atvykti gyventi pas juos, bet šie nesutiko.

- Pripranti prie tave supančių žmonių. Jei būdamas vyresnio amžiaus esi „išrautas“ iš savo aplinkos, sunkiai bepritampi prie naujos,- sakė M.Petreikienė, beveik tris dešimtmečius dirbusi mokytoja.

Marija Petreikienė sakė puikiai sutarianti su visais kaimynais.

Sudegusiojo vietoje puikuojasi naujas jų namas. Kieme auga labai sena pušis. Kiek jai metų – niekas nežino. Kalbama, kad kažkada ant pušies šakos buvo kariami prasikaltę dvaro žmonės. Nors kalbos apie pušį ir liūdnos, bet tai – jų kiemas, ir būtų buvę sunku palikti jį visam laikui.

Dar prieš keletą metų Petreikiai ūkininkavo - turėjo pusšimtį melžiamų karvių ir tiek pat veršių. Atsisakiusi ūkininkavimo, Marija kasdien ateina pieno pas Budrevičius.

Susitikusios kaimynės turi apie ką pasikalbėti: kaip sekasi jų vaikams, kokia jų pačių sveikata, koks lauke oras.

Moterys pastebi, jog anksčiau žmonės tarpusavyje daugiau bendravo – rengdavo talkas atliekant sunkius lauko darbus, eidavo vieni kitiems padėti net nekviesti. Dabar žmonės labiau užsiėmę savo darbais, tad kviesti, kad dar tau pagelbėtų, būtų tiesiog nepatogu. Net už pinigus sunku surasti, kas padėtų ūkio darbuose.

Kaimynai kartu sutiko ir naujuosius metus. Petreikiai pakvietė Budrevičius į svečius.

Leonora sakė, jog kaimynai pasveikina vyrą Stanislovą ir su vardadieniu.

Apie šiltus žmonių tarpusavio santykius byloja ir tai, jog kaimynai Leonorą vadina Levute.

Susitikusios kaimynės pasikalba ir apie tai, jog metams bėgant senieji jų gatvės gyventojai palieka šį pasaulį. Tačiau apie juos išlieka prisiminimai.

• Rašyti komentarą (2)