Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijos nuveikti darbai, nauji užmojai

Pareina 3-ojo – 2023–2027 metų – laikotarpio ES parama, kurios panaudojimą, rengiant ir įgyvendinant kaimo plėtros planus bei programas Kretingos rajono teritorijoje koordinuoja Kretingos rajono Kaimo plėtros asociacija (toliau – VVG). Asociacijos pirmininkės Linos Stanienės teigimu, naujos paramos suma būsianti apie 0,5 mln. eurų mažesnė už gautą per 2,5 mln. eurų pirmajai (2007–2013 metų laikotarpio) strategijai „Gyvenimo kokybės gerinimas Kretingos rajone“ ir apie 2,7 mln. eurų (2013–2023 metų laikotarpio) antrajai strategijai „Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijos 2013–2023 metų vietos plėtros strategija“. Trečioji strategija, kuriai įgyvendinti tikimasi 1,6–1,7 mln. eurų ES paramos, pradedama rengti ir iki šių metų gegužės 30 d. turės būti pateikta ją vertinančiai institucijai – Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos.

Trečiosios 2023–2027 metų laikotarpio strategijos kryptis – sumanus kaimas.

„Sąvoka „sumanus kaimas“ yra labai plati, ją perprasti nelengva, tai ne vien IT technologijų įsigijimas, diegimas apjungiant strategijos įgyvendinime dalyvauti pasišovusių bendruomenių verslą, kultūrą“, – kalbėjo L. Stanienė. Strategijos kūrėjai idėjų žvalgosi ir kitose ES šalyse. Štai vieno kaimo užsienyje bendruomenė užsiėmė lietaus vandens surinkimu ir panaudojimu bendruomenės poreikiams: augalų, gatvių laistymui, techninės pramonės reikmėms. Pirmiau pasistatė vėjo jėgainę, kurios gaminamą elektrą naudoja lietaus vandeniui surinkti, paruošti naudojimui, tiekti vartotojams. Kitas maisto dėžutės projektas, kai bendruomenės narių užaugintos daržovės suvežamos į jų surinkimo punktą, sufasuojamos. Iš čia projekto lėšomis įsigytu automobiliu daržovės išvežiojamos užsakovams. Visas šis procesas yra valdomas per specialiai tam sukurtą IT programą, ir užsakymai priimami naudojantis ja. Kitur sumanaus kaimo idėja įgyvendinta įsteigiant kiek neįprastą viešbutį, kurio kambariai išsibarstę po viso kaimo sodybas. Šiuo atveju sukurta viešbučio internetinė svetainė, yra žmogus, kuris priima užsakymus, nukreipia svečius į kažkurią trobą. Sumanaus kaimo strategijos siekis – vienyti bendruomenės pastangas užsidirbti. Jei siekiant antrojo laikotarpio ES paramos pinigų buvo svarbu, kad, įgyvendinus vieną ar kitą projektą, atsirastų naujų darbo vietų, tai 3-iojo laikotarpio strategijoje naujų darbo vietų kūrimas neakcentuojamas. „Sudėtinga bendruomenes suvienyti tokiems platesnės aprėpties projektams, todėl trečiojo laikotarpio strategijai projektų tikimės iš stipresnių rajono kaimų bendruomenių“, – atviravo L. Stanienė.

Rengiant rajono strategiją bendradarbiauja rajono Savivaldybė, nevyriausybinės organizacijos, verslas, ne vien bendruomenės. L. Stanienei patraukli jaunimo organizacijų mobilios jaunimo erdvės idėja, kai nustatytą dieną kaime pasirinktoje erdvėje būtų demonstruojamas kino filmas, organizuojamos kitos jaunimui patrauklios veiklos. Yra minčių naująją strategiją papildyti ir socialiniais projektais, kaip antai, teikti neįgaliesiems kaimuose įvairias mobilias paslaugas. Didžiausia galima suma vienam projektui – 200 tūkst. eurų. Pagal naujosios strategijos gaires infrastruktūros projektai, dar skambiai vadinti „trinkelizacijos“ projektais, iš ES paramos finansuojami tik 40 proc., likusiai daliai – kofinansavimui – reikalingi kiti lėšų šaltiniai (Savivaldybės biudžeto ir kt.).

Kretingos rajono Kaimo plėtros asociacija buvo įregistruota 2004 m. liepą. Asociacija turi 11 narių valdybą, kurios pirmininkė Jūratė Mačernienė, administraciją, kuriai vadovauja Lina Stanienė, be jos, dirba dar dvi darbuotojos – projekto administratorė ir finansininkė.

Pirmojo 2007–2013 m. laikotarpio strategijoje dominavo veiklos ir infrastruktūros projektai. Didesni šios strategijos vietos projektai buvo: Salantų miesto, Darbėnų ir Kūlupėnų gyvenviečių pagrindinių aikščių rekonstrukcija, Pryšmančių kaimo vandentvarkos projektas, Grūšlaukės skvero sutvarkymas.

Įgyvendinant antrojo 2014–2023 metų laikotarpio strategijos verslo projektus rajone buvo sukurta per 50 naujų darbo vietų. Šioje strategijoje verslo projektai dominavo, sudarė 75 proc., kiti – infrastruktūros, veiklos – 25 proc. Verslas projektus turėjo kofinansuoti 30 proc. nuosavomis lėšomis, jų neturint tekdavo skolintis iš bankų. „Ne vienas verslininkas, gavęs ES paramą, paraišką atsiėmė, kadangi nepavyko sutarti su banku dėl paskolos projektui kofinansuoti“, – apgailestavo L. Stanienė. Per 47 tūkst. eurų paramą žemės ūkio produktų perdirbimui, plėtrai, rinkodarai gavo MB „Artrūna“, žemės ūkio verslui pradėti per 33 tūkst. eurų UAB „Osilanda“, maždaug po 39 tūkst. eurų Ieva Kavaliauskaitė, Kęstutis Latakas, UAB „RV Construction“. Panašios apie po 39 tūkst. eurų sumos ne žemės ūkio verslui kaimo vietovėse plėtoti išdalintos bendrovėms „Svidana“, „Modaista“, „Ekowormas“, „Pasyvūs namai“, MB „Grinstata“, S. Alšauskio IĮ. Dešimt projektų laimėjo ES paramą paslaugoms ir kitoms ekonominėms veikloms kaime kurti, plėtoti. Pagal šią priemonę VšĮ „Saldus projektas“ gavo per 110 tūkst. eurų, įsipareigojusi sukurti 2,5 darbo vietas.

Vykdant antrosios strategijos priemones buvo investuota į kaimo kultūros ir gamtos paveldą, krašto įvaizdį: už beveik 99 tūkst. eurų sutvarkytas Nasrėnuose esantis vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus. Atnaujinta viralinė, kt. Kūlupėnų bendruomenės centras, vadovaujamas Jūratės Mačernienės sugebėjo gauti daugiau kaip 97 tūkst. eurų ES paramą ir pritraukus dar lėšų iš kitų šaltinių įsteigti bendruomeninius 17 vietų senjorų namus, 9 naujas darbo šiuose namuose vietas. „Tai vienas rimčiausių antrojo laikotarpio strategijos projektų. Kūlupėnų bendruomenė yra parengusi projektą bendruomeninių senjorų namų plėtrai, apšildyti senos statybos, nesandarų pastatą. „Poreikis šių paslaugų yra didesnis negu šiandieną jų suteikti gali Nasrėnuose veikiantys bendruomeniniai senjorų namai“, – aiškino L. Stanienė.

2016–2023 m. laikotarpio paramos lėšų buvo skirta ir kaimo gyventojų įtraukimui į bendruomeninę veiklą. Šiuos ES paramos pinigus bendruomenės daugiausia išleido renginiams, šventėms. Vienam projektui gautos paramos suma siekė ir per 9 tūkst. eurų (Laukžemės kaimo bendruomenei, asociacijai „Pajūrio bendruomenė“, Padvarių kaimo bendruomenei „Trys tvenkiniai“), ES paramą „Grilio pievai“ gavo ir vydmantiškiai. Renginiai iš ES paramos buvo finansuojami 95 proc. „Ne visos bendruomenės yra vienodai aktyvios, kai kurios yra pateikusios ir ne po vieną paraišką, laimėjusios lėšas suplanuotiems projektams vykdyti. Deja, vis dar yra pasyvių, ES paramos nesiekiančių kaimo bendruomenių“, – pripažino L. Stanienė.

Kaip žinoti, kokios yra naujo 2023–2027 m. ES paramos laikotarpio rajono kaimams, miesteliams galimybės? L. Stanienė turinčius idėjų dėl naujosios strategijos rengimo ragina jomis dalintis su savo bendruomenių pirmininkais, aktyvu, pasiūlymus teikti, išsamesnės informacijos ieškoti kreipiantis į Kretingos rajono kaimo plėtros organizaciją, adresas internete – kretingosvvg.lt „Rengdami naująją strategiją, padedant Savivaldybės administracijai, bendraujame su rajono socialiniais, kultūros darbuotojais, juos taip pat reikia paraginti“, – tarė L. Stanienė. Kretingos VVG internetinėje svetainėje galima išsamiau susipažinti ir su jau įvykdytais projektais, tam panaudojant rajono kaimiškoms teritorijoms suteiktą ES paramą.

• Rašyti komentarą (2)