|
|
|
Kad žiemos džiaugsmai nevirstų nelaime
Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnybą Pranciškonų gimnazijos pradinių klasių mokinius pakvietė prie šalia gimnazijos esančio tvenkinio, pademonstruoti, kaip reikia saugiai elgtis ant ledo. Demonstravo įrangą Prie tvenkinio ugniagesiai 60 mokinių pademonstravo gelbėjimo įrangą, taip pat parodė kelis galimus scenarijus: kaip viskas vyksta, kuomet skęsta žmogus, ką jam reikia daryti, kaip padėti skęstančiam ir kaip saugiai turi elgtis ant ledo. „Tvenkinyje išpjovėme eketę, kurioje ir demonstravome, kaip saugiai išlipti įlūžus ledui“, – kalbėjo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorius Justas Šedys, pridūręs, kad tuo pačiu ugniagesiai atnaujino ir savo įgūdžius. Pradinių klausių mokiniams ne tik pristatė, kokiomis priemonėmis ir kaip yra gelbėjami skęstantys žmonės, bet ir paaiškino, kuomet yra saugu lipti ant ledo, kada nevertėtų to daryti, kaip elgtis, kai ant ledo lipa ne vienas žmogus. „Norime, kad vaikai žinotų, kaip reikia saugiai elgtis ant ledo“, – tikino J. Šedys. Nors ledas nėra itin tvirtas, norinčiųjų jį išbandyti atsiranda. „Kad vaikai labai liptų ant ledo, nepastebėjome, tačiau žinome, kad, pavyzdžiui, Pranciškonų gimnazijos mokytojai stebi situaciją ant šalia esančio tvenkinio, neleidžia mokiniams ant jo lipti, taip pat per pamokas pasakoja, kaip reikia elgtis ant ledo“, – kalbėjo inspektorius.
Svarbiausia – nurimti Tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius atkreipė dėmesį, kad įlūžus žmogus pirmiausia patiria šoką: „Per pirmąją minutę reikia suvaldyti patiriamas emocijas, sunormalizuoti kvėpavimą, kad skęstantysis galėtų priimti protingus sprendimus norėdamas išlipti iš vandens.“ Bandant ropštis ant ledo svarbiausia tai daryti į tą pusę, iš kurios buvo ateita. „Tai rodo, kad toje pusėje buvo tvirtas ledas“, – paaiškino E. Bertašius. Ant ledo reikia ropštis alkūnėmis, bandyti užkelti kojas, o išsiropštus ledu šliaužti užimant kuo didesnį ledo plotą – plačiai išskietus rankas, kojomis atsispiriant viena paskui kitą. „Jokiu būdu nebandyti stotis, kol nepasiekėte kranto“, – akcentavo viršininkas. Galima ir išvengti tokių nelaimių, jeigu yra elgiamasi atsakingai. Prie ledo negalima palikti vaikų be priežiūros, vienas žmogus lipti ant ledo gali tuomet, kai jo storis yra ne mažesnis kaip 7 cm, o grupė žmonių – 12 cm. Kai ant ledo lipa keli žmonės, vienam nuo kito reikia laikytis atstumo, taip pat rekomenduojama su savimi turėti kokį nors pagalį. „Vaikščiojant ant ledo lazda galima tikrinti jo tvirtumą, taip pat tai gali tapti pagalbos įrankiu skęstančiajam“, – teigė E. Bertašius. Skęstantysis daro viską, kad išliptų iš vandens, todėl paduoti ranką tokiu atveju yra nesaugu. „Ištieskite lazdą, šaliką, kokią virvę, nusimaukite striukę ir paduokite jos rankovę. Vandenyje permirkę rūbai tampa sunkiais, todėl ištraukti žmogų fiziškai yra sunku. Paduota virvė, lazda ar kitas koks nors įsikibti tinkantis daiktas padės įlūžusiam žmogui išsilaikyti vandens paviršiuje ir nepalysti po ledu, kol atvyks pagalba“, – sakė E. Bertašius.
|
|
