Kolekcininkas kuria filmus apie Atlanto nugalėtojus

Kauno aviacijos muziejaus muziejininkas, kolekcininkas Jonas Čepas kartu su operatoriumi Stasiu Dargiu kuria jau antrą dokumentinį filmą apie lietuvių tautos lakūnus, įveikusius Atlantą: prieš metus pasirodė dviejų dalių filmas „Atlanto nugalėtojui Feliksui Vaitkui – 100“. Šiuo metu jiedu kuria dokumentinį filmą apie Darių ir Girėną „Lituanicos didvyriai amžinai gyvi“.

Žymių lietuvių tautos aviatorių atminimo įamžinimas - tai kone visas muziejininko bei kolekcininko Jono Čepo gyvenimas. Šį pomėgį palaiko ir žmona Silvija, dailininkė tapytoja, kurios aliejumi tapyti darbai „Lituanica“ ir „Lituanica II“ taip pat yra privačios kolekcijos dalis.

„Aviacija yra vienas iš mūsų sąmonėje įsitvirtinusių dvasinio brandumo simbolių, tautos pasididžiavimas. Dėl asmenybių. Visa Lietuva žino Atlantą įveikusius Darių ir Girėną. Bet ne visi žino, kad Feliksas Vaitkus vykdė jų testamentą – tęsti žygius, garsinat Lietuvą pasaulyje. F.Vaitkus 1935 m. lėktuvu „Lockheed L – B5“, pavadintu „Lituanica II“, sėkmingai perskrido Atlantą iš Amerikos į Europą. Nusileido Airijoje. Piloto knygelėje įrašytas skrydžio laikas – 22 val. 30 min. Tais metais tai buvo vienintelis skrydis, nes vyravo itin blogi orai, ir šeštasis skrydis šia trasa vienviečiu lėktuvu“, - pasakojo 55-erių filmo kūrėjas.

J.Čepas tikino, jog daug medžiagos filmui apie F.Vaitkų jis gavęs iš lakūno sūnaus Pilypo, chemijos mokslų daktaro, gyvenančio Amerikoje. Kai F.Vaitkus įveikė Atlantą, jam tebuvo 27 metai. Jis buvo gabus aviatorius. Amerikoje užsitarnavo pulkininko leitenanto laipsnį, skraidė bombonešiais, naikintuvais, žvalgybos lėktuvais, dirbo lakūnu bandytoju. Mirė gana jaunas, sulaukęs 49 metų.

J.Čepas su užsidegimu vardijo lakūno gyvenimo faktus, detales. Paklaustas, kodėl taip įniko į garsių aviatorių istorijų bei likimų įamžinimą, prisipažino, jog jo tėvas Antanas Čepas buvęs lakūnu, o ir pats svajojęs juo tapti. Tačiau sutrukdė ūgis - 186 cm lakūnui yra per daug.

Todėl dar jaunystėje Jonas pasinėrė į kolekcionavimą: jis rinko viską, kas buvo susiję su Dariumi ir Girėnu – pašto ženklus, nuotraukas, plakatus. Kolekcininkas yra surinkęs apie 2 tūkst. įvairių eksponatų, tarp jų – ir „Lituanicos“ originalios drobės gabalą bei „Lituanica II“ nuolaužą. „Neseniai iš privačios kolekcijos įsigijau 1924 m. Stepono Dariaus parašytas originalias beisbolo taisykles“, – džiūgavo kolekcininkas.

Turtingos savo asmeninės kolekcijos jis tvirtino „nelaikąs už devynių spynų“, o jau nuo 1980 m. rengiąs jubiliejines parodas. Šiandien J.Čepas pasvarsto, jog sovietmečiu jis dėl nepatyrimo buvęs pernelyg drąsus ir naivus: „Tada nesupratau, kodėl kiti kolekcininkai nerengė personalinių parodų, nors tikrai turėjo ką parodyti. Juk už savo eksponatus galėjau ir į „kaliūzę“ pakliūti“.

J.Čepas kartu su leidėju Algiu Grubevičiumi buvo ir meninio albumo „Į Lietuvą“, išleisto 1996 m., iniciatoriai. J.Čepas buvo jo sudarytojas, surinkęs visą dokumentinę medžiagą. „Penkerius metus dėl albumo naršiau po muziejus ir privačias kolekcijas, nes sunku buvo gauti autentiškos medžiagos“, - prisiminė pašnekovas. Tačiau atviravo, jog graži albumo idėja patiems jo sumanytojams vėliau pavirto didele finansine našta.

Neseniai, rinkdamas medžiagą filmui apie Darių ir Girėną, J.Čepas su kolega S.Dargiu apsilankė ir mūsų rajone pas Aukštkalvių kaime gyvenantį Stepono Dariaus anūką Skirmuntą Maštarą.

„Šiemet minėsime „Lituanicos“ 75-metį, todėl reikia suskubti įamžinti žmonių atmintyje dar gyvus prisiminimus apie mūsų tautos didžiavyrius. Filmą visuomenei ketiname pristatyti liepos mėnesį per Aviacijos šventę“, - tvirtino J.Čepas, filmą kuriantis už geradarių lėšas.

Šiomis dienomis J.Čepas ketina aplankyti Obeliuose gyvenantį mokytoją, kraštotyrininką ir kolekcininką Andrių Dručkų, kurio dėka buvo išsaugoti Dariaus ir Girėno karstai.

• Rašyti komentarą (0)