|
|
|
Kokią sutartį pasirašyti, į savo namus priimant karo pabėgėlius iš Ukrainos
Tęsiantis karui Ukrainoje, dažnas susimąsto, kaip galėtų pagelbėti žmonėms, bėgantiems iš šios šalies. Noras padėti suteikiant galimybę apsigyventi savo bute ar sodyboje yra išties kilnus, tačiau net ir esant tokiems geriems ketinimams, rekomenduojama aiškiai susitarti dėl esminių sąlygų ir tinkamai jas užfiksuoti sutartyje. Kokias sąlygas svarbu tokioje sutartyje aptarti, paaiškino Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė, advokato padėjėja Jonė Sabaitienė. Skaitytoja klausė: – Turiu nuosavą sodybą, svarstau priimti nuo karo bėgančius ukrainiečius, tačiau neramu, ar jie bus atsakingi žmonės, ar rūpestingai prižiūrės sodyboje esantį turtą. Kokią sutartį turėtume pasirašyti, kokias sąlygas svarbu aptarti? O gal prašyti įteisinti laikiną apgyvendinimą yra nemoralu tokioje situacijoje, ar neįžeisčiau paprašydama pasirašyti sutartį?
Atsakė LJAA narė advokato padėjėja Jonė Sabaitienė:– Pasiūlymas pasirašyti sutartį neturėtų būti vertinamas kaip įžeidžiantis ar nemoralus, nes sutartis gali padėti apsaugoti tiek šeimininko, tiek jo sodyboje ketinančio apsigyventi asmens interesus, taip pat leis užbėgti už akių nesusipratimams ir išvengti ginčų ateityje. Visų pirma, turite nuspręsti, ar už apgyvendinimą prašysite mokėti nuomos mokestį. Jei nuomos mokestis nebus mokamas, turėtumėte sudaryti panaudos sutartį. Tokiu atveju patalpose ketinantis gyventi asmuo turės apmokėti mokesčius už komunalines paslaugas ir kitas turto išlaikymo išlaidas, nebent sutartyje būtų susitarta kitaip. Jeigu už apgyvendinimą bus mokamas nuomos mokestis, tuomet reikėtų sudaryti nuomos sutartį. Tiek sudarant panaudos, tiek nuomos sutartį, sutartyje turėtų būti aptarti visi šie svarbūs aspektai: *Sutarties šalys: tam, kad nekiltų nesusipratimų, reikėtų teisingai identifikuoti sutartį sudarančius asmenis ir sutartyje nurodyti savininko (įgalioto atstovo) bei nuomininko (-ų) ar panaudos gavėjo (-ų) vardą, pavardę, asmens kodą ar gimimo datą. *Sutarties objektas: būtina aiškiai įvardinti būsto adresą, kambarių ir kitokių patalpų skaičių, plotą, patalpose esančią inžinerinę (techninę) įrangą, priklausinius ir naudojimosi bendro naudojimo patalpomis sąlygas, taip pat teisę gyventi įgijusiam asmeniui reikėtų perduoti su turto naudojimusi susijusius dokumentus, jei tokių yra. *Mokėjimai: jei nuspręsite sudaryti nuomos sutartį, joje būtina nurodyti nuomos mokesčio dydį, jo mokėjimo terminus ir tvarką, taip pat atsiskaitymo už komunalines paslaugas terminus ir tvarką. Jei sudarysite panaudos sutartį, mokestis už naudojimąsi turtu nebus mokamas, tačiau patalpose ketinantis apsigyventi asmuo turės apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, įskaitant ir mokesčius už komunalines paslaugas, nebent sutartyje bus susitarta kitaip. Šiuo atveju sutartyje būtina aptarti, kokią tvarką ir kokius terminus taikysite šiems atsiskaitymams.
*Remontas: sudarius nuomos sutartį nuomininkui įprastai taikoma pareiga daryti einamąjį remontą (pvz., lemputės pakeitimas, įbrėžimų sienose užglaistymas). Savininkui taikoma pareiga atlikti kapitalinį remontą. Panaudos sutarties atveju panaudos gavėjui bus taikoma pareiga daryti tiek einamąjį, tiek kapitalinį turto remontą ir apmokėti visas turto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartyje nebus aptarta kitokia tvarka. Jeigu sodyboje, kurioje norite leisti apsigyventi kitiems asmenims, yra buityje naudojamos techninės įrangos, kuri galėtų sugesti, siekiant išvengti ginčų sutartyje patartina numatyti, kas bus atsakingas už šios techninės įrangos sutaisymą ir padengs išlaidas, susijusias su šiais gedimais. *Sutarties terminas: tiek nuomos, tiek panaudos sutartis gali būti terminuota arba neterminuota, tačiau esant reikalui terminuotą sutartį galėsite nutraukti greičiau negu neterminuotą, todėl rekomenduojama sudaryti terminuotą sutartį, aiškiai įvardinant jos terminą. Svarbu žinoti ir tai, kad, jeigu pasibaigus nuomos ar panaudos sutarties terminui teisę gyventi turte įgijęs asmuo daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir tokią teisę suteikęs turto savininkas tam neprieštarauja, bus laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. *Asmenys, turintys teisę gyventi patalpose: siekiant išvengti nesusipratimų ir rizikų, sutartyje patartina numatyti, ar teisę gyventi turte įgijusiam asmeniui bus suteikiama teisė subnuomoti arba leisti naudoti patalpas tretiesiems asmenims. Taip pat rekomenduojama sutartyje įvardinti asmenis, kurie gyvens patalpose ir į sutartį įtraukti sąlygą, kad teisę gyventi patalpose įgijęs asmuo patalpas naudos tik savo asmeninėms gyvenamosioms reikmėms. *Gyvūnų apgyvendinimas: jei teisę gyventi patalpose kartu su asmenimis planuojate suteikti ir jų gyvūnams, būtina tai aiškiai numatyti, įvardinant, kokie tai gyvūnai. *Turto būklė ir jos fiksavimas: sudarant nuomos ar panaudos sutartį, turėtumėte sudaryti priėmimo-perdavimo aktą, kuriame raštu užfiksuojama perduodamo turto būklė, jei yra, įvardijami turto trūkumai, inventorius, skaitiklių parodymai. Papildomai prie šio akto rekomenduojama pridėti turto nuotraukas (fotofiksacijas). Tai padės jums išvengti interpretacijų ir nesusipratimų dėl turto nusidėvėjimo, pasekmių, susijusių su turto trūkumais, apie kuriuos teisę gyventi įgijęs asmuo galėjo nežinoti, ar turtui padarytos žalos. *Sutarties forma, kalba ir įregistravimas: siekiant išvengti ginčų ir nesusipratimų, rekomenduotina sutartį sudaryti raštu. Nors įprastai sudarant sutartis taikomas bendras reikalavimas jas sudaryti valstybine kalba, sutartis turėtų būti suprantama abiems jos šalims. Jeigu kita sutarties šalis lietuviškai nekalba, sutartis galėtų būti sudaroma lygiagrečiai dviem abiems sutarties šalims suprantamomis kalbomis. Tokiu atveju sutartyje patartina nurodyti, kuriai kalbai bus teikiamas prioritetas aiškinant sutartį, jei skirtingomis kalbomis surašyti sutarties tekstai neatitiktų vienas kito. Juridinį faktą apie nuomos ar panaudos sutarties sudarymą rekomenduojama įregistruoti viešajame registre. Tik įregistravus sutartį viešajame registre galėsite remtis šiuo faktu prieš trečiuosius asmenis. *Gyvenamosios vietos deklaravimas: tiek nuomos sutarties, tiek panaudos sutarties sudarymo atveju teisę gyventi turte įgijęs asmuo be atskiro sutikimo gali deklaruoti gyvenamąją vietą turte, kuriame jis turi teisę gyventi. Tam pakanka pateikti nuomos ar panaudos sutartį. Toks gyvenamosios vietos deklaravimas panaikinamas pasibaigus sutarties terminui ar esant būsto savininko prašymui. Kadangi yra daugybė sąlygų, kurios yra reikšmingos tiek šeimininkui, tiek asmeniui, kurį ketinama apgyvendinti, dėl jų būtina susitarti. Jeigu visos šios sąlygos bus aiškiai aptartos sutartyje, daugeliu atvejų galima tikėtis išvengti neaiškumų, dviprasmybių ir su tuo susijusių ginčų. Kita vertus, net ir aiškiai aptarus visas svarbias sąlygas sutartyje, gali pasitaikyti situacija, kai, pasibaigus sutarties terminui ar sutartį nutraukus, asmuo, kuris buvo priimtas laikinai gyventi, atsisako išsikraustyti. Tokiu atveju priverstinis iškeldinimas būtų galimas tik teismui išnagrinėjus būsto šeimininko pateiktą ieškinį ir teismo priimtą sprendimą dėl iškeldinimo pateikus antstoliui.
PASTABA. Atsakymai yra bendro pobūdžio, parengti pagal pateiktą klausimą ir neprilygsta individualiai teisininko konsultacijai. --- Lietuvos jaunųjų advokatų asociacija (LJAA) vienija šalies advokatus bei advokatų padėjėjus iki 45 metų, teisės mokslų studentus bei teisininkus (daugiau apie organizaciją ir narystę joje – www.ljaa.org). LJAA nariai specializuojasi įvairiose teisės srityse, todėl jie gali profesionaliai atsakyti į skirtingos tematikos skaitytojų klausimus, pavyzdžiui, šeimos teisė, darbo teisė, verslo teisė, statybų teisė, administracinė teisė ir t.t. Savo klausimus „Pajūrio naujienų“ skaitytojai gali siųsti el. p.: pn.klausimas.teisininkui@gmail.com. Prašome aiškiai išdėstyti situaciją ir nurodyti savo kontaktus (jie nebus viešinami), kad kilus neaiškumams, būtų galima su jumis susisiekti ir pasitikslinti klausimą.
|
|
