Darbe patirtos įtampos atsikrato sporto salėje

Kretingiškiai medikai – rentgenologas 62 metų Vytautas Balskus ir chirurgas 52 metų Kazimieras Barkauskas - yra ne tik ilgamečiai savo srities darbuotojai. Jie dar ir beveik du dešimtmečius yra Kretingos karatė shotokan-do sporto klubo nariai. Abu kolegos medikai teigia, kad karatė jiems – pati geriausia priemonė atsikratyti darbe patirtos įtampos, profesinio nuovargio.

Medikai pasidžiaugė tais jaunais žmonėmis, kurie būriu susirenka sportuoti ir turi tam kantrybės.

“Svarbiausia - kad atėję į sporto salę pamirštame namus, darbą, pacientus, jų bėdas, nes per treniruotes susikoncentruoji vienam tikslui – teisingai atlikti karatė judesius”, - teigė kolegos gydytojai, kuriems karatė yra dar ir kelias dvasinio bei fizinio tobulumo link.

Kolegos kaip susitarę tvirtino, jog karatė – labai gražus sportas, žavintis savo koordinacija, judesiais, kovos elementų visuma, kuri ir atskleidžia šio Rytų kovos meno grožį. Sportuojant karatė, atsiranda daugiau pasitikėjimo savimi, žmogus stiprėja fiziškai, o susikaupimas tam tikra prasme suteikia vidinės ramybės.

V.Balskus ir K.Barkauskas pasidžiaugia tais jaunais žmonėmis, kurie būriu susirenka sportuoti, turi tam kantrybės. “Tačiau yra tokių, kurie nori greito rezultato, ir jaunus žmones nuo karatė sporto atgraso monotonija. Karatė yra toks menas, kada vieną, antrą ir begalę judesių reikia kartoti metų metais, ir tik tada galima pasiekti rezultato, - kalbėjo medikai, kurie karatė pavadino vaistu nuo agresijos, ypač tinkančiu jaunimui. – Agresijos, treniruojantis karatė, nelieka. Tai suvokdami, karatė praktikuojantys sportininkai niekada ir nedemonstruoja jėgos. Tačiau kalbant apie savo pačių patirtį galima pasakyti, kad karatė priverčia šalčiau reaguoti į daugybę nemalonių gyvenimiškų situacijų”.

V.Balskus ir K.Barkauskas išskirtinai treniruojasi dėl savęs, ir tikro sportinio rezultato, kurį reiktų parodyti varžybose, nesiekia. “Varžomės per treniruotes, nes kitaip nesužinosi, kiek esi pažengęs karatė sporte”, - sakė jie.

Medikai prisipažino, jog gyvenime jiems nėra tekę panaudoti jėgos, ir abu kolegos ištikimi vienam iš karatė principų – nedemonstruoti jos, kur papuola. “Esu įsitikinęs, kad pasitikėjimas savimi žmoguje kažkaip atsispindi, ir į chuliganizmą linkę jaunuoliai ar vyrukai tai kažkaip jaučia”, - teigė gydytojas V.Balskus.

Kolegos gydytojai teigė, jog nuolat sportuodami, jie ir užsigrūdina, mažiau serga. Tačiau traumų patirti teko. “Karatė, tenka pripažinti, - ne šachmatų partija. Kai patiri traumų, išmoksti ir pasisaugoti. Kai buvome jaunesni, to nelabai ir paisėme. Dabar proto įgijome”, - pusiau juokais kalbėjo chirurgas K.Barkauskas.

Karatė mėgėjai dėl šio sporto savęs nevaržo jokiomis dietomis, savo gyvenimo būdo nespraudžia į jokius rėmus: jeigu ir nerūko – tai dėl savęs, o ne dėl sporto, o alkoholiu ir taip nepiktnaudžiauja.

“Sportuojame tam, kad nesusentume, nesudribtume“, - sakė medikai, kuriems visiškai nesvarbu, kokios spalvos diržu susijuosti baltą kimono.

• Rašyti komentarą (4)