|
|
|
Kretingiškių namai šimtmečiu atgal
Šią savaitę muziejininkių Nijolės Vasiliauskienės ir Nijolės Kalvienės iniciatyva Kretingos muziejaus Parodų salėje surengta paroda „Netolimos praeities (XX a. pirmos pusės) vaizdeliai“ pasakoja apie to meto kretingiškių buitį – namų apyvokos daiktus, darbo įrankius, interjero detales, iš kurių išnyra ir autentiški „perliukai“. Daiktai – iš miestelėnų buities Bendras salės vaizdas, vos įžengus, tarsi laiko mašina nukelia šimtmečiu atgal – į XX a. pirmos pusės miestelėno, mokytojo, tarnautojo ar pasiturinčio ūkininko namus. „Gyventojų buitis visais laikais priklausė nuo žmonių socialinės padėties, todėl juos supantys daiktai atskleidžia tam tikro socialinio sluoksnio būdingiausias stilistines savybes, suteikia žinių apie žmonių buitį, papročius ir tradicijas. Šioje parodoje nebandome parodyti vieną ar kitą statusą visuomenėje turinčio žmogaus buitį, bet atveriame duris į daugumos namų ūkius“, – kalbėjo muziejininkės. Prieškariu ir dar anksčiau kone kiekvienuose namuose būta nemažai skoningų ir vertingų interjero daiktų – laikrodžių, baldų, tekstilės dirbinių, kurie rodė šeimininko turtinę padėtį, skonį, grožio pajautimą. „Tuo laikmečiu baldus dažniausiai gamindavo koks nors nagingas meistras, o tekstilės gaminiais – siuviniais, audiniais, kitokiais rankdarbiais – namus puošė darbščiosios jų šeimininkės ir dukterys“, – priminė N. Kalvienė. Parodos eksponatai, tikino muziejininkės, vieniems primins jų vaikystės namuose matytus daiktus, kitiems – muziejuose ar pas pažįstamus, o kai kuriuos lankytojai neabejotinai išvys pirmąkart.
Grafų aplinkos žmonių palikimas Dėmesį išsyk patraukia Rietavo kunigaikščio Bogdano Oginskio orkestro dirigento, vėliau – Salantų dvaro administratoriaus čeko Jozefo Mašeko valiza – odinis lagaminas. Su tokiais, pasak N. Vasiliauskienės, europiečiai, o ir mūsų tautiečiai anuo metu vykdavę į keliones. Įdomi vestuvinė, vadinamoji šliūbinė, suknelė, kurią sau pasisiuvo siuvėja Ona Mickevičiūtė-Barakauskienė, garsaus muziejininko Juozo Mickevičiaus sesuo. „Išliko ir nuometas, veliumu anuomet vadintas, tačiau jo būklė prasta ir šio nesiryžome eksponuoti“, – tvirtino N. Vasiliauskienė. „Visais laikais moterys norėjo būti gražios“, – aprodydamos itin subtiliai pasiūtus naktinius marškinius ir 3 dalių maudymosi kostiumėlį – be liemenėlės ir kelnaičių, dar tos pačios medžiagos chalatas – patikino muziejininkės. Ir tuoj pat pasiūlė apžiūrėti neįprastą įrenginį – plaukų garbanojimo žnyples. Pastarosios priklausė Elžbietai Suchanekaitei, grafo Juozapo Tiškevičiaus staliaus Vladislovo Suchaneko dukteriai, kartu su dar dviem seserimis ligi gilios senatvės gyvenusiai Ūkvedžio name.
Muziejininkų šeimų relikvijos Ant senovinės lentynos, etažere vadintos, stovi radijo aparatas „Riga“: „Iš pradžių žmonės bijodavę jų skleidžiamų bangų, ir net tarpusavy tyliai šnekučiuodavosi – neva, kad per bangas jų nenugirstų kiti. O mes, prisimenu, vaikystėje sekmadieniais, 12 val., klausydavomės radijo teatro – transliuodavo „Tris mylimas“, „Žaldokynę“, – pasakojo N. Vasiliauskienė. Įdomi N. Vasiliauskienės tetai Justinai Jurkienei iš Šašaičių kažkada priklausiusi žibalinė krosnelė, puošta ažūriniais raštais, pargabenta iš Klaipėdos krašto. Tarp dešimčių eksponatų – ir kitų muziejininkų šeimų relikvijos: direktorės Vidos Kanapkienės padovanotas stalas, indai ir anapilin jau iškeliavusio muziejininko Donato Butkaus sofa iš abiejų vaikystės namų. O potvynį vaizduojantis paveikslas, spintelė prie lovos ir veidrodis priklausė kretingiškiams Agnei ir Adolfui Paulauskams, vyriausios fondų saugotojos Dalios Padriezienės tėvams. Ekspozicijoje – gausu ir kitų kretingiškių – Aldonos Kruševičiūtės, Viktoro Ruzgailos ir kitų – muziejui padovanotų daiktų.
|
|
