|
|
|
Nafta apkartę Salantai išgyvena realybės šou
„Pirmąkart per pietų pertrauką parduotuvėje – nė vieno žmogaus! Toks įspūdis, kad visi išgyvena realybės šou: žiūri į gausias gelbėtojų, žurnalistų ir filmuotojų pajėgas, rajono vadovus, kurie tiesiogiai jame dalyvauja – kilnoja kanalizacijos šulinių dangčius, vaikšto po kiemus“, – taip pastarųjų dienų, kai miesto tvenkinyje buvo aptikta naftos produktų teršalų, nuotaikas perteikė Salantų regioninio parko direktorius Modestas Šečkus. Taršos pliūpsnių buvo ir anksčiau Būtent M. Šečkus buvo vienas tų žmonių, kurie apie įvykusią nelaimę sužinojo pirmieji. „Mums į direkciją paskambino salantiškis ir pranešė, savo ruožtu mes nedelsiant skambinome į Kretingos aplinkos apsaugos agentūrą, po to mūsų darbuotojas pas vedėją Ričardą Kašėtą nuvažiavo pasišnekėti „gyvai“. Ir užsikūrė tai, kas šiuo metu mūsų mieste šurmuliuoja “, – pasakojo direktorius. Jis teigė nenutuokiąs, iš kur atiteka teršalai, tačiau pasidžiaugė bent tuo, kad tvenkinys apačioje tebebuvo užšalęs, ir, kaip spėjama, krosnių kurui skirti naftos produktai nepateko į Salanto upę. Atvykusios Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos taršos vietoje mikliai sumontavo boninius atitvarus, užpylė smėlio, saugodami, kad užterštas vanduo neprasiveržtų, pareigūnai budėjo naktimis. Nors M. Šečkus netvirtina, akcentavo, kad vadovaujasi tik prielaidomis, tačiau pusiau juokais, pusiau rimtai su kolegomis, sakė, pasišnekantys ir apie tai, kad tarp taršos kaltininkų galbūt yra ir aršiausių oponentų direkcijai įgyvendinant projektą, kurio metu dėl žuvų migracijos ruošiamasi griauti užtvanką – esą kas tik kokių vamzdžių nuotekoms į upes sovietmečiu neprivedžiojo. Direktorius prisiminė, kad ir ankstesniais metais, įgyvendinant Regioninio parko tvarkymo projektą, iš kažkur atitekėjęs pliūpsnis teršalų tvenkiniuose pražudė daugybę vandens lelijų. Jas teko atsodinti. „Teršalai Salantų vandenyse pasirodo kaskart“.
Kol dar nėra atliktų laboratorinių tyrimų, vieni svarsto, kad teršalai – tai krosnims kūrenti tinkamas kuras, ir galėjo išbėgti ir iš prakiurusių sovietmečio cisternų. Kiti mano, kad taip neatsakingai talpyklas išsiplovė ūkininkai. „Gaila, kad dabar karantinas, ir pats negaliu nuvažiuoti į Salantus. Pareigūnus ir darbininkus galbūt aš užvesčiau ant kelio, kur ieškoti taršos šaltinio“, – nustebino į redakciją užsukęs kretingiškis Petras Vilimas. Prieš maždaug 43-jus metus jis dirbo vairuotoju tuometiniame Žemės ūkio technikos susivienijime. „Mums su Stasiu Galdiku „kamazais“ yra tekę iš Mažeikių į rajoną gabenti krosninį kurą. Atveždavom jo ir į Salantus – vienu reisu abu po 20 tonų. Tik dabar nepamenu tiksliai: arba prie katilinės, arba prie dirbtuvių į žemę buvo įkasta didžiulė cisterna. Mums tereikėdavo išimti šlangą, ir kurą į ją supilti“, – savo prisiminimais pasidalijo pilietiškas žmogus. Tačiau „Pajūrio naujienų“ pašnekintas buvusiame Salantų tarybiniame ūkyje kažkada direktoriumi dirbęs Stanislovas Juknevičius kalbas apie į tvenkinį pasileidusį galbūt krosnims tinkamą kurą linkęs išsklaidyti. „Nemanau. Toks kuras anuomet buvo deficitas, dar prieš prasidedant Lietuvos nepriklausomybei gyventojai jį turėjo išdeginti iki paskutinio lašo. O dabar jau ir kūrenimo sistemas kitokias daugelis įsirengę. Tarša greičiausiai – nuo išplautų senų statinių, juk gero dyzelino niekas neišpiltų“, – savo nuomonę išsakė jis.
Negelbėjo nei dūmų mašina, nei geologai Pranešimą apie į tvenkinį Salantų mieste tekantį, kaip spėjama, krosnims kūrenti tinkamą dyzelinį kurą aplinkosaugininkai gavo pirmadienį. Kad teršalai neplistų į Salanto upę, taršos vietą Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos lokalizavo. Kasinėjant, bet vis nepavykstant nustatyti, iš kur drenažo vamzdynais atiteka teršalai, bendrovė „Kretingos vandenys“ antradienį į įvykio vietą atgabeno dūmų mašiną, tačiau naudos nedavė ir ji. Rytiniame Savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė prabilo apie galimybę Salantų miesto seniūnijos teritorijoje skelbti ekstremaliąją situaciją, jeigu ji atitiks du kriterijus: bus surinkta tona teršalų, o šaltinis, iš kur jie atiteka, nebus rastas per 24 valandas. Tos pačios dienos pavakarę nuotoliniu būdu pakartotinai susirinkusi komisija Salantų teritorijoje ekstremalią situaciją paskelbė. Tai palengvins rajono Savivaldybės finansinę naštą: bus galima pretenduoti, kad išlaidas, susijusias su taršos Salantų tvenkinyje likvidavimu, pagal pateiktas sąskaitas padengtų Aplinkos ministerija. Šiame posėdyje Ekstremalios situacijos operacijų centro koordinatore buvo paskirta rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė. Posėdyje taip pat buvo konstatuota, kad iki 15 valandos į pavojingas atliekas tvarkančią Klaipėdos įmonę utilizuoti antradienį išvežtas 41 kubas vandens su teršalais. Manoma, kad šiame kiekyje vidutiniškai turėtų būti 2 kubai grynai naftos produktų. Trečiadienį taršos šaltinio paieškos tęsėsi. Į pagalbą buvo pasitelkti geologai, bet ir jie pasirodė bejėgiai: atvažiavo, pabandė, apsisuko ir išvažiavo. Anot visą dieną Salantuose praleidusios Ekstremalių situacijų valdymo centro vadovės V. Turauskaitės, geologų aparatūrai netiko esamas gruntas, o žemę gilyn galėjo matyti ne 2 metrų, kaip tikėjosi, bet 1,2 metro spinduliu.
Tunelio gale mato šviesą Kasimo darbus toliau atliko bendrovės „Kretingos vandenys“ darbininkai. Kaip sakė Savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė, išvežti cisternas su užterštu vandeniu patikėta bendrovei „Raguvilė“, kuri vienintelė rajone turi licencijas tvarkyti ir gabenti pavojingas atliekas. Su ja Savivaldybė pagal pasiūlytus įkainius artimiausiu metu pasirašys paslaugų teikimo sutartį. Iki trečiadienio 15 val. į įmonę „Grunto valymo technologijos“ Klaipėdoje išvežta 61,18 t naftos produktais užteršto vandens. Teršalų prisigėrusias bonines užtvaras yra pasiruošusi priimti Klaipėdos įmonė „Toksika“. „Vis dėlto šviesą tunelio gale matom, taršos vamzdis yra užaklintas, teršalų pro jį atiteka gerokai mažiau, nors naftos produktų smarvė ore ir tebetvyro“, – užvakar „Pajūrio naujienoms“ perteikė Kretingos aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Ričardas Kašėta. Paieškos gelbėtojus trečiadienį nuvedė iki Žemaitės gatvėje esančios sodybos ūkinio pastato, kuriame, užgriozdintos metalo laužu bei kitomis atliekomis, laikomos senos dyzelino talpyklos. Po intensyvių darbų vakare R. Kašėta teigė nesutinkantis su kai kurių kartu veikiančių kolegų nuomone, jog pagrindinį teršėją galimai jau pavyko užčiuopti. „Dabar jau miręs 93-jų žmogelis dėl savo būdo visą amžių šlamštą rinko ir toje pašiūrėje kaupė, tai tiesa. Ketvirtadienį viską iškraustysim ir įsitikinsim, bet aš nemanau, kad čia ir bus tas siūlo galas“, – sakė R. Kašėta. Siūlo galo nebuvo, bet kažkas panašaus yra: vakar po pietų V. Turauskaitė pasidalijo informacija, kad šiame pasodybiniame sklype buvo atkastos dvi 200 l talpos statinės su vizualiai tokiu pat skysčiu, koks plaukioja tvenkinyje. Iškastos statinės yra sandarios, pro jas skystis nebėga. Specialistai atitvers, užkimš drenažinius vamzdelius, išeinančius iš sklypo, kad teršalai nesisunktų ir nepatektų į magistralinę trasą. Kasinėjimo darbai vyks toliau. „Teršalų gali būti neįsivaizduojami kiekiai – grunte matosi raudono skysčio, iš kažkur jis čia atiteka“, – sakė V. Turauskaitė.
|
|
