|
|
|
Į šešis rajono tvenkinius paleido žuvis plėšrūnes
Trečiadienį į 6 Kretingos rajono vandens telkinius paleista 1 tūkst. 100 šiųmečių ežerinių lydekų, kurių bendras svoris sudaro 110 kg. Saugo, kad vanduo neuždumblėtų Ankstesniais metais į tvenkinius būdavo paleidžiama ir kitokių žuvų – sidabrinių karosų, plačiakakčių, lynų, baltųjų amūrų. Kaip „Pajūrio naujienoms“ sakė už ekologiją atsakinga rajono Savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo specialistė Lina Rimkuvienė, vien lydekomis apsiribota laikantis rekomendacijos: šiuo metu daugelyje ištirtų tvenkinių dominuoja smulkiosios karpinės žuvys, o plėšriųjų – per mažai. „Tokiais atvejais vanduo darosi nebe skaidrus, uždumblėja, nustoja vystytis povandeninė augmenija“, – paaiškino specialistė. Jos žodžiais, povandeninės augmenijos bendrijos yra svarbios mikrobestuburių, taip pat ir daugelio ežerinių žuvų rūšių buveinės bei nerštavietės. Plėšriosios žuvys, kaip lydeka, kontroliuojančios smulkiųjų karpinių žuvų gausą, neigiamus procesus slopina natūraliai. Lydekas Kretingos rajono savivaldybė pirko iš viešųjų pirkimų konkursą laimėjusios Vilniaus rajono bendrovės „Akvilegija“. Priskaičiavus transportavimo išlaidas, šiai įmonei buvo sumokėta 2 tūkst. 900 eurų. Įžuvinimo darbe, be L. Rimkuvienės, dalyvavo Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijos specialistas Edmundas Mikaločius, taip pat lydekas atgabenęs bendrovės „Akvilegija“ atstovas Kęstutis Skridelskis. Pagal praėjusiais metais atliktus ichtiofaunos (žuvų) išteklių tyrimus ir paruoštą ilgalaikį žuvų įveisimo planą, taip pat atsižvelgus į tvenkinių plotus, daugiausia ežerinių lydekų – 400 – atiteko Rūdaičių tvenkiniui. Į Kretingos dvaro parko III tvenkinį buvo paleista 250, į II tvenkinį – 200, į Šukės tvenkinį – 100, į Kretingos dvaro I tvenkinį – 80 ir į Kretingos vienuolyno (Pastauninko) tvenkinį – 70 šiųmečių lydekų.
Iš karto čiupti meškerių dar neverta Kaip Savivaldybei patvirtino bendrovės „Akvilegija“ direktorė Jelena Julčuk, spalio 22 dieną visos Kretingos rajono tvenkiniuose paleistos žuvys ištirtos Vilniaus nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos institute (VMVRVI) ir yra kliniškai sveikos, neužkrėstos nei virusinėmis, nei bakterinėmis ligomis, neturi vidaus ir išorės parazitų. Tačiau Klaipėdos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas žvejams mėgėjams iškart čiupti žvejybos įrankių ir skubėti prie tvenkinių kol kas nepataria. „Nors nėra nurodymo ar taisyklės, kad iškart po įžuvinimo žvejoti negalima, tačiau šiųmetės lydekos dar yra labai mažos, jeigu ir pasigausi, naudos nebus, geriau duoti laiko, kad žuvys paaugtų, pagausėtų jų ištekliai – po metų kitų geriau bus pasidžiaugti“, – sakė jis. Be to, lydekas leidžiama gaudyti tik nustatyto dydžio – ne mažesnes kaip 50 cm ilgio. Už pagautą mažesnę gali tekti atlyginti 240 eurų žalą. Pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles, sakė V. Marozas, draudimas žvejoti lydekas kasmet įsigalioja jų neršto laikotarpiu: nuo vasario 1-osios iki balandžio 20-osios. Bet nuo sausio 1-osios iki balandžio 20-osios draudžiama masalui naudoti gyvą žuvelę, iki dviejų apribotas ir mėgėjų žvejų įrankių skaičius. Šiuo metu, tai yra iki naujų metų, dar galima žvejoti gyva žuvele, dviem įrankiais. Už žvejybos taisyklių pažeidimus numatytos baudos: pirmąkart be žvejo mėgėjo kortelės žvejojant nuomojamame, o be bilieto – valstybiniame tvenkinyje taikomas įspėjimas, antrąkart bauda siekia nuo 10 iki 60 eurų.
|
|
