|
|
|
Meteorologijos ir hidrologijos studijos – netikėtas pasirinkimas
Kristina Viršilaitė buvo įsitikinusi, kad studijuos humanitarinius mokslus. Nuo pradinių klasių mergina daug rašė, dalyvavo rašinių konkursuose, tačiau paskutiniais metais besimokydama Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje ji nutarė rinktis kitos srities studijas – šiuo metu 21-erių mergina yra Vilniaus universiteto meteorologijos ir hidrologijos ketvirto kurso studentė. Žavėjo geografija ir kalbos K. Viršilaitė prisiminė, kad jai mokykloje įdomiausia buvo gamtinė geografija, o visuomeninė didelio susidomėjimo nekėlė. „Per visuomeninės geografijos pamokas taip pat mokydavausi ir stengdavausi, bet tuo pačiu norėdavau, kad jos greičiau praeitų. Neneigiu, kad nereikia išmanyti visuomeninės geografijos, tačiau gamtinė geografija buvo ta sritis, kuri man labiausiai patiko“, – tikino pašnekovė. Geografija kretingiškę masino nuo vaikystės – vyresnės sesers paliktus pratybų sąsiuvinius pašnekovė vartydavo ir skaitydavo su pasimėgavimu, nagrinėdama įvairius žemėlapius, brėžinius ir schemas. Kai pati mokykloje pradėjo mokytis geografijos, K. Viršilaitė kasmet laukdavo naujos informacijos ir detalesnio gilinimosi, tačiau apie ateities perspektyvas, susijusias su geografija, studentė nemąstė iki paskutinių metų gimnazijoje. Tuo metu ji svarstė studijuoti lietuvių ar užsienio kalbas. Merginai patiko tekstų, literatūros analizė, filosofija. K. Viršilaitei sekėsi visi dalykai – ir kalbos, ir matematika, ir geografija, ir visa kita. Vis dėlto literatūros pamokos, anot kretingiškės, buvo desertas sielai. „Nežinau, kas įvyko paskutiniaisiais gimnazijos metais. Galbūt toks dėsningas ėjimas humanitarinės krypties link pasirodė gana nuobodus? Norėjosi iššūkių, netikėtumo ir perversmo“, – patirtimi dalijosi studentė. Prasidedant paskutiniesiems mokslo metams mokyklos suole, K. Viršilaitė lankėsi Melnragėje ir svarstė apie gyvenimo pasirinkimus, o tada pagalvojo apie uostų inžineriją. Skaitydama studijų programos aprašą, pašnekovė aptiko meteorologijos programą, kuri sudomino. Galiausiai mergina pasirinko studijas Vilniuje, o ne Klaipėdoje. Pasak pašnekovės, patirti sunkumai išsikrausčius toli nuo namų ugdė savarankiškumą ir suteikė pasitikėjimo savimi. Jautė baimę K. Viršilaitė prisiminė įsitikinimus, kad universitete mokosi tik vunderkindai, kad studijuoti bus labai sunku ir ji negalės nė akimirkos atsitraukti nuo knygų, o šiandien tokios mintys jai kelia šypseną. Mergina atskleidė bijojusi pirmų paskaitų, dėstytojai, lektoriai ir profesoriai atrodė svetimi, tolimi. Kelias valandas trunkančios paskaitos buvo tikras iššūkis po dvylikos metų 45-ių minučių standarto. Vis dėlto gana greitai kretingiškė suprato, kad nereikėtų baimintis. Jos teigimu, nuosekliai mokantis studijų dalykai tikrai suprantami, o iškilus klausimams, visada galima paklausti. „Supratau, kad dėstytojai tokie pat žmonės, jie labai draugiški. Dauguma paskaitų man buvo labai įdomios“, – džiaugėsi pašnekovė. Studijuodama K. Viršilaitė nesuabejojo savo pasirinkimu. Pradėjusi studijas mergina manė, kad meteorologija ir hidrologija yra daug siauresnė sritis, tačiau būsimos hidrometeorologės nuostatos buvo paneigtos. Pasak pašnekovės, meteorologija ir hidrologija – labai platus mokslas, pirmaisiais studijų metais mokomasi daug bendrųjų dalykų, skirtų platesniam geomokslų pažinimui – geologija, geomorfologija, fizika, chemija. Šios disciplinos būtinos geresniam skirtingų sferų sąveikų ir jų tarpusavio ryšių suvokimui. Taip pat pirmajame kurse dėstomas meteorologijos įvadas ir hidrologijos pagrindai, vėliau – sinoptikos, dinaminės meteorologijos, hidrologinių prognozių, klimatologijos dalykai. „Žmonės įprastai mano, kad mokomės prognozuoti tik orus, tačiau siekiame numatyti ir upių potvynius, poplūdžius, o ir prognozėms sudaryti reikia suvokti daugybę dėsnių ir procesų. Dėl to gilinamės į globalią atmosferos cirkuliaciją, vertikalią ir horizontalią oro masių bei judesio kiekio pernašą, taip pat ir klimato niuansus, upių ir ežerų fizinius parametrus. Prognozės yra maža taikymo sritis viso to, ką mes mokomės“, – apie studijas pasakojo studentė. Džiaugiasi pasiekimais Vienas smagiausių K. Viršilaitės prisiminimų, susijusių su studijomis, – antro kurso pabaigoje, liepą, Molėtų rajone įvykusi praktika, kuri sudaryta iš meteorologinės ir hidrologinės dalies. Meteorologinės praktikos metu studentai pagelbstint dėstytojams pastato meteorologinių stebėjimų stotelę, įsikuria stebėjimų punktą ir vykdo mikroklimato matavimus. „Per šią praktiką tekdavo budėti punkte ir naktį, su šviestuvėliu eiti užfiksuoti termometrų rodiklius. Per hidrologinę praktiką eidavome 5–6 ežerų ir upelių matavimo postus sudarančius maršrutus, kurie nusitęsdavo iki devynių kilometrų, kartais eidavome anksti, kartais – vakare. Matavimai turėjo būti vykdomi nuolatos. Visa praktika labai įdomi, o dar nuostabiau – bendruomeniškumo jausmas, kuris neišvengiamai formuojasi, kai mėnesį esi miškų, girių, ežerų ir upių apsuptyje su gana prastu interneto ryšiu“, – patirtimi dalijosi pašnekovė. Ji džiaugėsi antrame kurse turėjusi galimybę žengti pirmuosius žingsnius jaunojo mokslininko karjeros link, kai kursinio darbo vadovui doc. Donatui Pupieniui pasiūlius, studentė gavo galimybę plėtoti tiriamąjį darbą „Sunkiųjų mineralų koncentracijos kaitos įvertinimas jūros kranto skersiniame profilyje“, finansuotą pagal ES fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“, pasirašyta dotacijos sutartis su Lietuvos mokslo taryba. „Šį tyrimą pavyko plėtoti dvejus metus, buvo sugaišta labai daug laiko ir įdėta daug pastangų. Mokslo procesas buvo labai įdomus, jis atvėrė ir daug naujų kelių: darbo rezultatus pristačiau keliose konferencijose, vykau į vasaros mokyklas. Vienas įspūdingiausių mano pasiekimų – 2019 metais, kai balandį išvykau į Vienoje Austrijoje įvykusią Europos geomokslų asamblėją EGU 2019. Asamblėjos metu pristačiau savo tyrimo rezultatus, sulaukiau daug palaikymo, patarimų iš šios srities užsienio mokslininkų, tyrėjų. Pažinau mokslinę bendruomenę ir jaučiausi esanti jos bendruomenės dalis“, – pasiekimais pasidalino K. Viršilaitė. Anot jos, kai kurie profesijos dalykai yra ne patys įdomiausi, tačiau šių žinių prireiks praktiškai. Mergina žavisi dėstytojų iniciatyva, noru iš ketverių metų „išspausti“ viską, kas geriausia ir suteikti platų, perspektyvų išsilavinimą. Pasak pašnekovės, meteorologų ir hidrologų paklausa nėra itin didelė Lietuvoje, tačiau šios srities specialistai labai reikalingi. Būsimoji hidrometeorologė ateityje ketina dirbti šioje srityje. Ji planuoja toliau studijuoti magistro studijų programoje, vėliau – galbūt rinktis ir doktorantūros studijas. K. Viršilaitė tikino neįsivaizduojanti savęs, dirbančios biure. „Noriu kurti, ieškoti, kelti idėjas, eksperimentuoti, tyrinėti, analizuoti, tad labiausiai save įsivaizduoju dirbdama universitete mokslinį tiriamąjį darbą, taip pat buriantis į mokslines grupes, prisidedant prie mokslinių projektų“, – apie ateities planus pasakojo kretingiškė.
Vita MICKUTĖ
„P. n.“ akademijos narė
|
|
