|
|
|
Draugystė su knygomis prasideda vaikystėje
Jaunimo nuomonės apie knygas šiuo metu yra įvairios – vieniems jos teikia ramybę ir yra puiki laisvalaikio leidimo priemonė, kiti susiraukia vos išgirdę žodį skaitymas, knygos jiems atrodo nuobodžios. Kai kurių jaunosios kartos atstovų problema gali būti vis dar neatrastas tinkamas raktas, atrakinantis duris į kitus jau vaikystėje sudominusį knygų pasaulį. Knygos sužavėjo Devintokas Sidas Čepelevas teigė, kad knygos dažnai tampa bilietu, leidžiančiu pabėgti į jam mielą pasaulį. S. Čepelevas mėgsta grožinę literatūrą, šiuo metu jis skaito ir mokslinę fantastiką, tačiau pastovaus skaitomo žanro neturi, nes mano, kad įdomi knyga verta skaitymo nepaisant jos žanro. Pirmąją knygą pirmokas gimnazistas perskaitė būdamas šešerių ar septynerių metų. Pirmąjį kartą įžengęs į biblioteką, S. Čepelevas nustebo pasirinkimo laisve, patariant bibliotekininkei jis nedelsdamas galėjo patirti visus skaitymo džiaugsmus. Pirmosios perskaitytos knygos buvo plonos, moksleivis skaitė mažiau nei dabar, todėl sakė, kad asmeninis požiūris į skaitymą augant keitėsi – knygos atvėrė daug naujų, dar nepažintų sričių. Viena pirmųjų vaikino skaitytų knygų – Vytauto Račicko „Šlepetė“. „Esu didelis Hario Poterio mėgėjas. Tikrai nežinau, kodėl taip greitai pamilau šią seriją, tačiau, kiek pamenu, per vasarą perskaičiau visas dalis. Meilės šioms knygoms negali nugalėti jokia kita knyga. Dabar skaitoma mokslinės fantastikos knygų serija „Edenas“ taip pat tapo viena geriausių knygų serijų, kurias esu skaitęs. Pirmoji knyga šioje serijoje „Edeno vaikai“ mane stipriai sužavėjo, tad negalėjau neperskaityti ir likusių dalių“, – apie mėgstamas knygas kalbėjo pašnekovas. Vaikino manymu, privalomoji mokyklinė literatūra daro įtaką mokinio požiūriui į skaitymą. Anot moksleivio, privalomos literatūros sąrašas tikrai naudingas, kai nežinia, ką skaityti, tačiau pasirinkimo laisvė neturėtų būti atimama. „Nemanau, kad yra žmonių, kuriems būtų malonu, jeigu patinkančioje veikloje jie būtų ribojami“, – nuomone pasidalijo S. Čepelevas.
Rašo knygų tinklaraštį „Skaitymas ir knygos man yra poilsis, pabėgimas nuo kasdienybės, žodyno praplėtimas ir, žinoma, darbas“, – tikino Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Paulina Sutkutė, aktyviai skaitanti nuo vaikystės. Prieš maždaug dešimt metų P. Sutkutė pradėjo rašyti tinklaraštį, nes norėjo turėti erdvę mintims išsakyti. Tada mergina pradėjo domėtis ne tik pačiomis knygomis, bet ir rašytojais, leidyklomis. „Savo aplinkoje nelabai turėjau su kuo pasikalbėti apie knygas, o perskaičius norisi pasidalinti įspūdžiu. Apžvalgų į tinklaraštį parašau nedaug, nes manau, kad geriau parašyti rečiau, bet ilgesnes ir geresnes“, – kalbėjo pašnekovė. Trumpesnes knygų apžvalgas ji įkelia į socialinį tinklą „Instagram“. Kurioje platformoje bibliotekininkė parašys apžvalgą, priklauso nuo knygos. Anot P. Sutkutės, lengviausia rašyti apie knygas, kurios nepatiko. Jei kūrinys labai patiko, sunku jį aprašyti, neišduodant siužeto įvardinti, kas patiko ar paliko didžiausią įspūdį. Paklausta, ar kada pati norėjo parašyti knygą, bibliotekininkė nusijuokė ir teigė, kad turbūt dauguma tų, kurie skaito, nori parašyti knygą, tad ne išimtis buvo ir ji. „Tikrai artimiausiu metu neplanuoju rašyti, bet nenustebinčiau savęs, jei sugalvočiau tai padaryti. Sudėtinga parašyti knygą, kurią skaitytų kiti. Reikia įdomiai viską pateikti ir rimtai tuo užsiimti“, – sakė P. Sutkutė. Privalomoji literatūra – reikalinga P. Sutkutė tikino visada tvirtinusi, kad skaitymas yra naudinga ir gera veikla. Iš mokyklinės literatūros kūrinių sąrašo pašnekovę labiausiai sužavėjo Vinco Mykolaičio-Putino kūrinys „Altorių šešėly“. „Visi man sakė, kad „Altorių šešėly“ nepatiks, o aš nusprendžiau, kad man turi patikti“, – juokavo mergina. Skaitydama Antano Škėmos „Balta drobulė“ bibliotekininkė turėjo kontraversiškų minčių apie šį kūrinį. Iš pradžių šis romanas nepatiko, o vėliau nagrinėjant tapo viena geriausių knygų. Taip pat jai patiko Jerome David Salinger romanas „Rugiuose prie bedugnės“, nes, anot merginos, kiekvieną kartą šiame kūrinyje skaitant galima atrasti kažką naujo. Bibliotekininkė jaunimui linki skaityti knygas ir surasti tą, dėl kurios paskui norėtųsi imti ir kitas. „Privalomosios literatūros sąrašų reikėtų, kažkokiu būdu būtina moksleivius skatinti skaityti, bet viskas priklauso ir nuo pačio žmogaus. Tebūnie tas sąrašas, tačiau jei viena knyga nepatiko, galėtų būti pasiūlyta kita tokios temos knyga. Dabar yra tiek daug gerų lietuvių ir užsienio autorių jaunimui ir vaikams išleistų knygų, reikia tik paieškoti“, – svarstė P. Sutkutė, akcentuodama, kad su literatūros klasikais mokiniams susipažinti tikrai būtina.
Vita MICKUTĖ
„P. n.“ akademijos narė
|
|
