Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar praneštumėte apie narkotikų vartojimą anonimiškai tel. 8 700 60777?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Braškyno priežiūra rudeniop

  • Vakarų Lietuva
  • 2020-08-18

Rudenėjant – tinkamas laikas tvarkyti braškynus. Patarimais apie braškių priežiūrą pasidalino Šukės kaime Kretingos rajone gyvenantys ir jau penktus metus braškes auginantys jauni ūkininkai Kristina ir Viktoras Kavaliauskai.

Patarimais apie braškių priežiūrą pasidalino Šukės kaime braškes auginantys jauni ūkininkai Kristina ir Viktoras Kavaliauskai.

Anot jų, pirmiausia reikia gerai apžiūrėti, ar braškės nėra paveiktos ligų – jeigu lapai dėmėti, nurudavę, juos reikėtų nupjauti. Tai padarius, juos būtina surinkti ir išnešti iš braškyno. Pirmamečių kerelių pjauti nereikia! Jei suvėluojame nupjauti, tada geriau visai to nedaryti, nes, pavėlavus nupjauti braškių lapus, kitąmet mažės derlius: kereliai nespės užauginti naujos, tvirtos lapijos, kad pasiruoštų žiemai.

Antra, braškes būtina nuravėti, jei nereikia naujų daigų – pašalinti ūsus. „Dažnai žmonės klausia, ar reikia pridengti braškes. Tai daryti reikėtų atsargiai – jeigu nėra didelių šalčių, yra sniego, tai dengti nereikia, nebent kovą, kad paankstintume derlių, – paaiškino K. Kavaliauskienė ir tęsė mintį: – Mes patys braškes dengiame tik pavasarį, kai jos jau žydi, gresia šalnos.“

Nupjovus braškių lapus, svarbu pasirūpinti jas pamaitinti: braškėms reikia šiek tiek azoto, taip pat būtinas fosforas, kalis. „Dažnai žmonės sako, kad nori braškes užauginti be trąšų ir kitų maistinių elementų, tačiau mes visada sakom, kad ir žmogus nėra gyvas vien vandeniu. Lygiai taip pat yra ir su uogomis. Kaip žmogui reikia maisto, taip braškėms reikia maistinių elementų. Svarbu atsiminti, kad, pasibaigus uogų derliui, kerelis auga, stiprėja ir ruošiasi kitiems metams, todėl, kiek jis spėja pasiruošti ir kiek mes jį „pamaitinam“, prižiūrim ir palepinam, tokio ir derliaus sulauksim kitąmet“, – kalbėjo K. Kavaliauskienė, kuri akcentavo, kad naujas braškes galima sodinti tiek rudenį, tiek pavasarį.

Norint užsiveisti braškyną, pirmiausia reikia išsitirti savo žemę, sužinoti, kas ten prieš tai augo ir ko galbūt tai žemei reikia. „Vieni mūsų klientai, panorę pas mus įsigyti braškių daigų, sugalvojo juos pasisodinti tiesiog pievoje šalia sodybos. Patarėme, kad pirmus-antrus metus nesodintų į buvusią pievą. Pirmiausia reikia tą žemę paruošti braškėms – palikti pūdymą, kad išnyktų visos piktžolės. Žemė neturi būti per rūgšti, bet iš esmės tai tikrai nėra labai reikli uoga“, – patarimais toliau dalijosi Kristina ir Viktoras.

Braškių auginimo technologijų yra pačių įvairiausių: pavyzdžiui, galima braškes auginti atvirame grunte, galima po plėvele. Įtakos turi ir veislės: ankstyvas ar vidutines veisles galima sodinti šiek tiek tankiau, apie 30 cm atstumu, o vėlyvesnės užaugina daugiau lapijos, todėl jas reikia sodinti rečiau, kad užtektų ventiliacijos ir, prasidėjus derėti uogoms, jos nepūtų, jeigu, tarkim, būtų daugiau drėgmės. Sodinant vėlyvąsias braškes tarp kerelių turėtų būti išlaikomas 35–40 cm atstumas. „Svarbu nepamiršti, kad nereikėtų sodinti trijų daigelių į vieną duobutę – jeigu šaknynas geras, daigai tikrai prigis. Jeigu pasodinsite kelis daigelius kartu, didelio derliaus nebus, o ir kereliai skurs“, – akcentavo K. Kavaliauskienė.

Ji rekomendavo: perkant daigus iš augintojų, prieš tai pasiragauti vieną kitą braškę, sužinoti, kada jos dera, ir tuomet spręsti. „Nėra vienos veislės, kuri tiktų ir patiktų visiems ir būtų pati universaliausia. Veislė yra skonio reikalas, ir kokia uoga kam labiausiai patinka, tą ir reikėtų rinktis. Mes ir patys iki pat šiandien nesam išsirinkę vienos geriausios veislės. Kiekvienais metais vis kažką atnaujinam, nes norisi sužinoti, o gal ta veislė bus dar geresnė. Galima tik pasakyti, kad dabar populiariausia ir žmonių mėgstamiausia rūšis yra „Azija“, nes tai – didelė, graži, saldi uoga“, – tvirtino K. ir V. Kavaliauskai.

Yra braškių, kurių derliumi galima džiaugtis nuo gegužės iki rugpjūčio pabaigos. Tai – remontantinės braškės, kurios duoda du derlius: sutampa su ankstyvosiomis, dabar dar žydi ir duos uogų. Remontantinių braškių derlių galima skinti birželį ir rugpjūtį. „Šių braškių veislių yra nemažai – prieš porą metų turėjome „Ostara“, dabar – „Arikete“, – vardino braškių augintojai, akcentuodami, kad braškynui įveisti daigai imami tik iš pirmamečio braškyno. – Žmonės dažnai klausia, kodėl, pasodinus braškes ir jau einant antriesiems metams, derlius – mažas, negausus, todėl labai svarbu apdairiai pasirinkti, iš ko pirksite daigus. Deja, pasitaiko nesąžiningų augintojų, kurie daigus ima ir iš antramečių, ir iš trečiamečių kerelių. O iš tokių daigų sulaukti gero derliaus beveik neįmanoma. Kuo labiau daigas tolsta nuo motininio, tuo labiau mąžta derėjimas. Būtent todėl mes kiekvienais metais atnaujiname savo braškyną, kad galėtume žmonėms pasiūlyti kokybiškų daigų.“

Dar viena svarbi detalė: pasodinus braškes būtina jas palaistyti, „pamaitinti“, kad kereliai  turėtų pakankamai maistinių medžiagų naujai lapijai, tvirtam šaknynui užauginti ir kad sukrautų žiedynus kitų metų derliui. Kokias pasirinkti trąšas ir apsaugos priemones nuo kenkėjų ir ligų, – kiekvieno asmeninė valia: galima rinktis ir chemines, ir ekologiškas priemones. Tarkim, kenkėjams nepatinka aštrūs kvapai, todėl nuo seno žmonės šalia braškių sodina česnakus.

Iveta GELUMBICKAITĖ Vilniaus universiteto studentė


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas