Pajūrio naujienos
Help
2024 Gruodis
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Apklausa

Ar pirmi šalies naujos valdžios žingsniai nuteikia viltingai?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Salantuose ir Darbėnuose nenyksta senosios tradicijos

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Šventės
  • 2013-01-08

Salantiškiai ir darbėniškiai Trijų karalių dieną vėl tapo senovinės lietuvių tradicijos liudininkais. Po namus bei įstaigas vaikščiojo trys išminčiai, linkėdami santarvės ir Dievo palaimos.

Į Salantų bažnyčią užgimusiam Jėzui Trys karaliai atnešė dovanų.

Trijų karalių tradicija, kuomet po namus vaikšto persirengėliai, į Darbėnus ir Salantus sugrįžo prieš keletą metų – kiekvienas dabar laukia šių svečių, kurie šventinta kreida ant durų pažymi pirmąsias trijų išminčių vardų raides.

„Ant durų staktos rašomos Kasparo, Merkelio ir Baltazaro vardų raidės, prie kiekvienos nupiešiant kryželį – reiškiantį išminčių šventumą. Šio seno papročio laikomasi daugelį šimtmečių visame pasaulyje. Į Lietuvą jis atkeliavo kartu su krikščionybe. Legenda pasakoja, kad pagal horoskopus, skaičiavimus, Rytų šalių išminčiai supratę, jog gimė Jėzus – ypatingas karalius. Įveikę ilgą kelią sausio 6-ąją išminčiai pasiekė Jėzų ir kaip tikram karaliui padovanojo itin prabangių dovanų – aukso, miros ir smilkalų“, - Trijų karalių šventės istoriją priminė Darbėnų parapijos klebonas Aivaras Pudžiuvelis.

Pasak jo, išminčiais persirengę žmonės Trijų karalių dieną po namus vaikščiodavo dar senovėje, tačiau XX amžiuje šis paprotys buvo kiek primirštas.

„Mūsų jaunystės laikais Trys karaliai į namus neužsukdavo, tokių personažų nebuvo. Tačiau sausio 6-ąją visi eidavome į bažnyčią, kunigas aukodavo šv.Mišias, būtinai paminėdavo, kad švenčiama Trijų karalių diena. Tądien būtinai paskutinį kartą apžiūrėdavome prakartėlę – primenančią, kad sausio 6-ąją mūsų Jėzų aplankė Trys karaliai. Dabar gi tradicijos pasikeitė – po šv.Mišių į namus ateina neva Trys karaliai, kurie kreida pažymi namus. Tai tarsi gero palinkėjimas“, - atgijusiomis tradicijomis džiaugėsi garbaus amžiaus darbėniškės Ona Intienė ir Adelė Mockienė.

Anot Trijų karalių šventės organizatoriaus Artūro Juškos, ši tradicinė krikščioniška šventė turi ir pagoniškų ženklų. „Iš pradžių senąsias tradicijas tarsi moderninome – Trys karaliai į Darbėnus atvažiuodavo džipu. Tačiau nusprendėme, kad svarbiausia - ne technika, šiuolaikiškumas, o tradicijų gilumas, dvasiniai dalykai. Išminčiai nuėjo sunkų ir ilgą kelią, kad pasiektų žmonių Išganytoją. Nuo šiol Darbėnuose Trys karaliai taip pat vaikšto pėsčiomis, kad primintų tikrąją istoriją. Nors jei minėtume Tris karalius tradiciškai - lietuviškai, reiktų prikelti dar kai kuriuos šventės papročius“, - kalbėjo A.Juška.

Darbėnuose Trys karaliai lankė namus ir įstaigas, giesmėmis linkėdami sveikatos, santarvės ir Dievo palaimos.

Jo žiniomis, senovėje lietuviai per Tris karalius persirengdavę ne tik išminčiais – persirengėlius lydėdavęs ir gandras, krivis ir net žydai bei meškos. Sodybose apsilankiusius persirengėlius žmonės vaišindavo. Tikėta, kad Trys karaliai su svita ūkiui atneš gerą derlių, sveikatos.

„Trys karaliai yra žiemos švenčių pabaigtuvės, senovėje po šios dienos ūkininkai pradėdavo samdyti darbininkus pavasario darbams. Nuo Trijų karalių prasideda saulės grįžimas, netrukus pradeda ilgėti ir diena“, - pasakojo A.Juška.

Į Salantus Trys karaliai gi atvyko Liudo Augaičio arkliais kinkytu vežimu. Miesto gyventojams apie ypatingą šventę Trys karaliai ir juos lydinčios kelrodės žvaigždės pranešė atlikdami tradicines giesmes. Be jų nuo seno Trijų karalių šventė taip pat neįsivaizduojama.

„Gera, kad Salantuose turime šią seną ir gražią tradiciją – kai išgirsti gatvėje giedant giesmes, žinai, kad miestą aplankė Trys karaliai. Šią dieną stengiuosi, jei galiu, nueiti į šv. Mišias, durų staktą žymime raidėmis. Šių tradicijų jau nebesilaikoma didžiuosiuose miestuose“, - pastebėjo salantiškis Laurynas Maksvytis.

L.Augaitis įsitikinęs, kad kiekviename mieste ir kiekvienais metais kuriamos vis kitos Trijų karalių tradicijos. Jo manymu, ši šventė yra improvizacija, savotiškas žaidimas.

„Niekada nesirengiame Trims karaliams iš anksto. Atsikeliame ryte ir nusprendžiame, raiti ar karietoje atvyks karaliai, kas juos lydės. Praėjusiais metais karalius lydėjo krivis. Tai – sena lietuviška tradicija. Tris karalius po kaimus visada lydėdavo vietinis žmogus, kuris papasakodavo, kur geri namai, kur reikia užsukti. Trijų karalių šventė kiekvienoje šalyje perėmė to krašto papročius. Mes gi pagalvojome, kad šiemet krivio nebus, kad nesikartotume. Tačiau karalius lydėjo angelai.

Kitąmet jų gal bus daugiau – koks 30, kiekvienas gros, giedos. Trijų karalių eisenai galima prigalvoti daugybę dalykų, kad tradicijos nenusibostų patiems ir eiseną stebintiems“, - pasakojo Salantuose Trijų karalių šventę organizavęs L.Augaitis. Jis kartu su kitais šventės dalyviais senovines giesmes salantiškiams atliko žemaitiškai – tarsi sunerdamas krikščioniškuosius ir pagoniškuosius papročius draugėn.

„Giesmes giedame su žemaitiškais pašaukimais, skamba tarsi gatvės dainos, tačiau tai irgi yra improvizacija, žaidimas tradicijomis“, - sakė L.Augaitis.

*

Trijų karalių šventė yra ir atsisveikinimo su kalėdinėmis eglėmis diena. Sausio 6-ąją eglės nupuošiamos ir išnešamos iš namų. Vakar komunalininkai jau rinko išmestas egles. Kretingiškiai ir rajono gyventojai raginami egles padėti prie konteinerių – komunalininkai jas surinks ir pristatys į Kretingos šilumos tinklus sudeginti.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas