|
|
|
Pesticidais užteršti apelsinai vartotojo nepasiekė
Vydmantuose įsikūrusios bendrovės „Augma“ sandėliuose patikrinus iš Egipto atvežtų apelsinų siuntą, paaiškėjo, kad juose surasta net 13 kartų normas viršijantis pesticidų kiekis. Chemikalais buvo užteršta 72 tonos vaisių. „Pagal galiojančią tvarką bendrovė „Augma“ per 60 dienų turi apsispręsti, ką daryti su vartoti mūsų rinkoje netinkančiais apelsinais: ar juos grąžinti tiekėjams, ar sunaikinti“, - „Pajūrio naujienoms“ sakė Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininkas Normantas Žeimys. Tyrimai buvo atlikti Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, kurio specialistai nustatė, kad iš Egipto importuotuose apelsinuose buvo surasta ypač pavojingo pesticido fenitrotiono, kuris 13 kartų viršijo didžiausią leidžiamą koncentraciją. „Vadinasi, egiptietiškų apelsinų siunta – nesaugi, todėl mūsų tarnyba ją uždraudė realizuoti prekybos centruose“, - tvirtino N.Žeimys, negalėjęs plačiau pakomentuoti, kokius negalavimus konkrečiai sukelia fenitrotionas. Mūsų šalyje – neregistruotas Beveik prieš trejus metus Europos Komisija Europos Sąjungos šalyse nebeleido registruoti augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra pesticido fenitrotiono. - Kodėl Europos Sąjungoje neleidžiama registruoti būtent šio produkto? – „Pajūrio naujienos“ paklausė valstybinio augalų apsaugos inspektoriaus Rimanto Šlušnio. - Kadangi neturima informacijos apie tam tikrus skilimo produktus, kurių gali būti žaliuose arba perdirbtuose produktuose po chemikalo suveikimo, tačiau ūmus poveikis vartotojui – numatomas, - paaiškino R.Šlušnys. – Kodėl tos informacijos neturima, galima manyti taip: arba tuo metu, kai buvo svarstoma, registruoti fenitrotioną ar neregistruoti, šis chemikalas iki galo nebuvo ištirtas, arba mokslininkai dar nepajėgūs atlikti visų reikiamų tyrimų ir pateikti galutines išvadas. Anot augalų apsaugos inspektoriaus, kiekvienoje šalyje yra patvirtintas leidžiamų naudoti augalų apsaugos produktų sąrašas, ir šie sąrašai gali skirtis. „Jeigu fenitrotionas Egipte yra registruotas, vadinasi, jis ir naudojamas augalų apsaugai. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, kada kalbama apie pesticidais užterštą apelsinų siuntą, tai padaryta neraštingai: jeigu apelsinuose rasta pesticidų likučių, vadinasi, buvo nesilaikyta karencijos – laiko, kurį išlaukti rekomenduojama nuo purškimo pradžios iki derliaus nuėmimo. Naudojant bet kokius chemikalus, turi praeiti tam tikras dienų skaičius, kad produktą būtų galima vartoti. Kokį karencijos laiką rekomenduoti, remdamiesi tyrimais nusprendžia mokslininkai“, - teigė R.Šlušnys. Tačiau nepaisant visų draudimų ir to, kad Lietuvoje fenitrotionas yra neregistruotas, dar negalima garantuoti, kad šis chemikalas nepatenka į Lietuvą, taigi su įvairiais produktais - ir ant vartotojų stalo. „Dar pasitaiko atvejų, jog į Lietuvą patenka nelegalūs ne tik pesticidai, bet ir kitokie chemikalai. Mūsų žmonės, negalvodami nei apie kitų, nei apie savo sveikatą, dar ieško, kur pigiau nusipirkti cheminių medžiagų, skirtų žemės ūkiui. Taigi tik nuo žemdirbių, kurie ir yra pagrindiniai mūsų maisto produktų gamintojai, sąžiningumo priklauso, kokį produktą – legalų ar ne – jie panaudos savo ūkyje“, - kalbėjo augalų apsaugos inspektorius. Grėsmę vartotojo sveikatai kelia ir chemikalų perdozavimas. „Tokie atvejai – retesni, nes cheminės priemonės, naudojamos žemės ūkyje, yra gana brangios“, - pastebėjo R.Šlušnys. Be šiltų kraštų vaisių – neišsiversime Viename iš susitikimų su onkologiniais ligoniais Vilniaus onkologijos instituto fitoterapijos laboratorijos vedėjas Juozas Ruolia perspėjo, kad vartodami iš šiltų kraštų atvežtus vaisius ar daržoves turėtume pagalvoti apie savo sveikatą. Kadangi atvežtiniai vaisiai be jokios abejonės yra apdirbti chemikalais, būtina juos švariai nuplauti. „Tam naudokite sodą – ką galima, nušveiskite, arba tiesiog vaisius pamirkykite sodos tirpale - vos ne košėje - maždaug 15 min.“, - teigė J.Ruolia, viešėdamas Kretingoje suorganizuotame susitikime su onkoligoniais. O dar geriau, anot fitoterapijos žinovo, - valgyti tai, ką duoda vietos gamta. „Svarainiai, juodieji serbentai, obuoliai, morkos – turime gėrybių ir jas vartokime“, - ragino J.Ruolia, kurio nuomone, į mūsų valgiaraštį vertinga būtų sugrąžinti ir uogienes. Gydytoja publicistė Filomena Taunytė įsitikinusi, kad produktų sauga visų pirma turėtų rūpėti valdžios institucijoms. O ką valgyti – renkamės patys. „Tačiau jeigu atvežtinius vaisius ar daržoves valgysime kasdien ir gausiai, gal ir nelabai bus sveika. Jeigu pasilepinsime tik sekmadieniais – nieko baisaus, - įsitikinusi gydytoja. – Yra nuomonių, jog geriausia – spausti ir vartoti vaisių, daržovių sultis. Teigiama, kad spaudžiant sultis visos kenksmingos medžiagos lieka tirščiuose. Bet tai – ne mano sugalvota, šios informacijos aš nesu patikrinusi“. Tiems, kurie atsargiai žiūri į atvežtinius vaisius ar daržoves, bijo juos valgyti, gydytoja rekomenduotų vartoti vietinius produktus, dar geriau – pačių užaugintus. „Valgykime savo sodų obuolius, tegu ir kirminuko pagraužtus. Tačiau kad ir kaip bekalbėsime, tačiau be atvežtinių vaisių, daržovių neišsiversime, juolab, kad juose taip pat yra vertingų dalykų“, - sakė F.Taunytė.
|
|
