|
|
|
Įmonė skaičiuoja milijoninį pelną, o šiluma nepinga
Kretingos šilumos tinklai 2009 metais uždirbo apie 1,8 mln. Lt pelną. Toks įmonės veiklos rezultatas džiugina ne visus: rajono Savivaldybės tarybos politikai, tvirtinantys, jog socialiai orientuota Savivaldybės įmonė sunkmečiu turėtų siekti ne pelno, o mažinti šilumos kainas, siūlo atlikti įmonės veiklos nepriklausomą auditą. Šilumos kainos pagrįstumu abejoja ir vartotojai, už šilumą šią šaltą žiemą atiduodantys paskutinius litus. Pasvarstymus apie Kretingos šilumos tinklų tiekiamos šilumos kainą redakcijai įteikė kretingiškė Elvyra Kundrotienė: ”Krizė privertė mus skaičiuoti ir taupyti kiekvieną litą. Gyventojus labiausiai prislegia didelės šilumos kainos. Mūsų mieste nuo 2008 metų spalio mėn. šilumos kaina staiga pašoko nuo 0,1709 iki 0,2231 Lt už kilovatvalandę. Už 2009 metų sausio mėnesį jau mokėjome 0,2618 Lt ir iki pat 2009 m. spalio mėn. 2009 metų žiema buvo šilta, kūreno, kaip skelbė, pigiausai - biokuru. Nuo 2009 metų spalio mėn. kainą sumažino iki 0,2237 Lt už kWh, o lapkritį jau mokėjome 0,2025 Lt už kilovatvalandę. Tokią kainą mokame iki šiol. “Pajūrio naujienose” sausio 26 d. buvo išspausdinta Šilumos tinklų informacija, kad kainos nuo vasario 1 dienos nesikeis. Turėtume džiaugtis, ar ilgai? Pasižvalgykime, kaip ir kiek moka kitų Lietuvos miestų gyventojai už šilumą. Žemiau surašytos 2009 metų kainos: Vilniuje už kWh - 0,1940 Lt; Kaune už kWh - 0,2010 Lt; Klaipėdoje už kWh - 0,1750 Lt; Plungėje už kWh - 0,1940 Lt; Kretingoje už kWh - 0,2025 Lt. Įdomu, kas nustato šilumos kainas ir kas jas patvirtina, palaimina? Kodėl 2009 metais, esant šiltai žiemai, už penkis mėnesius mokėjome tokią aukštą kainą?”. Rajono Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Povilas Černeckis tikino, jog Kretingos šilumos tinklų uždirbtas pelnas bus panaudotas tikslingai. “Pelnas niekur nedings. Įmonė iš ankstesnių metų turi apie 2,6 mln. Lt nuostolį. Pelno sąskaita bus sumažintas nuostolis, turėtų mažėti ir šilumos kaina”,- teigė jis. Vedėjas pažymėjo, jog Kretingos šilumos tinklų gaminamos šilumos kainas nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, vadovaudamasi įmonės pateiktu kainos skaičiavimu. Iki kovo 31 dienos įmonė turi suskaičiuoti naujos bazinės kainos dedamąsias dalis. Kiekvieną mėnesį kaina gali būti perskaičiuota, jeigu daugiau kaip 5 proc. keičiasi (didėja arba mažėja) kintamos sąnaudos. Brangsta ar pinga kuras, elektra, vanduo. Kretingos šilumos tinklai Savivaldybės administracijai jau pateikė naujos bazinės kainos projektą. Kokia pagal šį projektą numatoma kaina, Savivaldybės administracijos direktorius Valerijonas Černeckis neatskleidė. “Projektui išnagrinėti ir įvertinti sudarysime Savivaldybės tarybos narių ir administracijos specialistų komisiją. Kai komisija atliks darbą, tuomet ir galėsime viešai skelbti kainą”,- sakė direktorius. Nauja šilumos kaina turėtų įsigalioti nuo balandžio 1 dienos. P.Černeckis, aiškindamas, kodėl kaimynai plungiškiai už šilumą moka pigiau negu mes, tvirtino, jog šilumos kainą lemia daug faktorių, o vienas iš svarbiausių yra suvartojamos šilumos kiekis. Kuo daugiau suvartojama, tuo šiluma yra pigesnė. Kretingos šilumos tinklų direktoriaus pavaduotojas Rimantas Dulkys pažymėjo, jog Kretingos šilumos tinklų tiekiamą šilumą brangina ir nuostolingos kaimų katilinės, kūrenamos ir brangiu kuru, kaip antai - Kūlupėnų katilinė suskystintomis dujomis. Be to, kaimų katilinės šildo mažus plotus - po vieną mokyklą Piliakalnyje, Laukžemėje, Kalniškiuose - vos 300 kv.m patalpas. Nustatyti ir taikyti atskiras šilumos kainas pagal katilines nėra galimybės, kadangi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato vieningą šilumos kainą visoje Savivaldybės teritorijoje. Rajono Savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Steponas Baltuonis tikina, jog Kretingos šilumos tinklai turi rezervų mažinti šilumos kainą. “Mūsų komitetas siūlo rimčiau stebėti ne vien Kretingos šilumos tinklų, bet ir kitų Savivaldybės įmonių - Kretingos autobusų parko, “Kretingos vandenų”, “Kretingos komunalininko” - veiklą. Reikalausime keisti įmonių auditavimo tvarką. Iki šiol įmonės pačios pasirinkdavo ir samdydavo auditorius, kitaip sakant, pagal principą - kas užsako muziką, tam ir groja. Audito išvados bus objektyvesnės, kai auditorius parinks ne pati įmonė, o Savivaldybės administracija nustatyta tvarka”,- aiškino S.Baltuonis. Rajono Savivaldybė Kretingos rajono šilumos tinklams už 2009 metus tebėra skolinga 598 tūkst. Lt už Savivaldybės įstaigų (mokyklų, kitų) šildymą. “Kai šių metų biudžetas toks “liesas”, kai atimam pinigus vaikams maitinti, mažinam algas ir taip mažai uždirbantiems bibliotekininkams, kitiems, Savivaldybė neturėtų būti daugiau kaip pusę milijono litų skolinga jai priklausančiai įmonei. 2009 m. skola - 598 tūkst. Lt - įvykęs faktas, tačiau šiemet būtina sumažinti šilumos kainą. Ir visos Savivaldybės įmonės turi būti orientuotos piginti savo paslaugas ir dirbti subalansuotai - su minimaliu pelnu. Tai nereiškia, kad jos turi dirbti blogiau, jos gali ir turi dirbti dar geriau”,- tvirtino S.Baltuonis. Kretingai šilumą gamina Melioratorių gatvėje esanti katilinė, kūrenama biokuru. Biokurą - vadinamuosius medienos drožlių čipsus - įmonė perka iš vienintelio tiekėjo, uždarosios akcinės bendrovės “Robmona”. Už biokurą moka pagal pagamintas šilumos kilovatvalandes, šiuo metu - 54,18 Lt be PVM už 1 megavalandą. Su “Robmona” sudaryta ilgalaikė biokuro tiekimo sutartis. Dėl šios sutarties ir biokuro kainos (ar neturėtų ji būti pigesnė) Savivaldybės tarybos nariams irgi kyla abejonių. “Savivaldybės įmonių vadovai važinėja užtamsintais langais BMW automobiliais, imliais benzinui, kai yra daug ekonomiškesnių. Jeigu tai būtų privačios įmonės vadovas, tegul nors su “Ferrari” važinėja. Savivaldybės įmonės yra socialiai orientuotos dirbti su minimaliu pelnu ir teikti kuo pigesnes paslaugas Savivaldybės gyventojams bei įmonėms. Šiandieną, kai pensininkas paskutinį grašį už šilumą, vandenį, šiukšles atiduoda, bet kokios nebūtinos šių įmonių išlaidos yra neleistinos. Rezervų dirbti geriau Savivaldybės įmonės turi, ir Savivaldybė, būdama jų savininkė, yra atsakinga už tų rezervų išaiškinimą bei panaudojimą”,- kalbėjo S.Baltuonis.
|
|
