|
|
|
Į rūsius – ieškoti gyvenimo skonio
Rūsiai, laiptinės, nenaudojami sandėliai, apleistos statybvietės – šios pašalinėms akims nepasiekiamos vietos tampa paauglių kompanijų būstinėmis. Paauglius greitai įtraukia pasaulis, kuriame svaigina ne tik pokalbiai be tabu, laisvės pojūtis, bet ir cigaretės, alkoholis. „Mūsų namo rūsyje vis rinkdavosi jaunimo kompanijos. Jaunimas ten leisdavo vakarus, rūkydavo. Matyt, ir išgerdavo – kartą iš ten parsivedžiau savo girtą dukrą. Klausinėdavau, ko ji ten vaikšto – atsakydavo, kad patinka. O kas jai ten taip patikdavo, negaliu suprasti“,- pasakojo viena pavardės viešinti nenorėjusi kretingiškė, gyvenanti Vytauto gatvėje. Dabar moteris džiaugiasi, kad ši problema išsisprendė, kai namo rūsyje apsilankė policijos pareigūnai ir buvo užrakintos laukinės bendro rūsio durys. Sulaikė neblaivių jaunuolių „Gali būti, kad po kiek laiko išgirsime, kad ta pati jaunimo kompanija renkasi jau kitoje miesto vietoje. Skundų dėl triukšmaujančio girtaujančio jaunimo ypač padaugėja atšilus orams“,- sakė Kretingos rajono policijos pareigūnės Lijana Galdikienė ir Gitana Macienė, besirūpinančios nepilnamečių reikalais. Jos patvirtino, kad policija buvo gavusi skundą dėl namo rūsio Vytauto gatvėje. Ten apsilankę pareigūnai bendrose rūsio patalpose sulaikė neblaivius keturis nepilnamečius ir du jaunuolius, jau sulaukusius pilnametystės. Namo gyventojai piktinasi, kad jaunuoliai renkasi į vienoje rūsio patalpų įrengtą sporto salę. Tačiau pareigūnės akcentavo, kad šioje salėje nėra tekę nutverti neblaivių asmenų. Jų būdavo tik bendrose rūsio patalpose. Gali būti, kad kitur alkoholio išgėrę jaunuoliai bijo grįžti namo, todėl ateina į rūsį prasiblaivyti. Tampa autoritetais L. Galdikienė ir G. Macienė pastebi, kad policijai dažniau ėmus lankytis jaunimo susibūrimo vietose, po kurio laiko jos ištuštėja. „Paaugliai jaučiasi nesaugūs ten būti ir girtauti, todėl ieško kitos vietos. Policija reaguoja į pranešimus, susijusius su nepilnamečiais“,- sakė L.Galdikienė. Pareigūnės pastebi, kad nuošaliose vietose susibūrusiose kompanijose lankosi ir kriminalinę patirtį turintys jaunuoliai. Jie kompanijos „naujokams“ tampa kaip autoritetais, turinčiais didesnę gyvenimišką patirtį. Šie bendraamžiams stengiasi sudaryti klaidingą įspūdį, esą baudžiamumas neegzistuoja. Todėl su teisėsauga jau susidūrę jaunuoliai savo naujuosius kompanionus įtraukia į vagystes, skatina elgtis chuliganiškai. Paaugliai ypač lengvai neigiamai įtakai pasiduoda, apsvaigę nuo alkoholio. „Įsitraukus į tokią kompaniją anksčiau ar vėliau paauglys dėl nusikalstamos veikos įklius policijai“, – teigė G. Macienė. Jurgio Pabrėžos gimnazijos psichologės Daivos Martinkuvienės komentaras: Tenka susidurti su tokiomis problemomis, kai paaugliai ima lankytis nuošaliose vietose, kur laiką leidžia įtartinoje kompanijoje. Į tokią draugiją pirmą kartą paauglys gali patekti ir atsitiktinai. Tačiau šis vienas pabuvimas vaiką gali „užkabinti“: gal jis ten pasijautė suprastas, savas, visi grupėje kalba apie panašius dalykus, gal – apie barnius su tėvais, pasidalina išgyvenimais, abejonėmis, svajonėmis. Taigi taip paauglys patenkina bendravimo poreikį, o tuo pačiu jaučiasi svarbus, savarankiškas. Paaugliai – nedrąsūs, todėl jiems alkoholis padeda atviriau kalbėti, įgyti daugiau pasitikėjimo. Tokiose kompanijose jie suranda ir savo autoritetus, naujus draugus, nors jie visuomenės ir vertinami neigiamai. Tokių draugijų ieško tie vaikai, kuriems nepavyko surasti savo individualybės, savo gyvenimo pozicijos, jos sėkmingai įtvirtinti. O paauglystėje, kai vaikui 12-13 metų, yra svarbu ieškoti savęs, identifikuoti save, šis tarpsnis kupinas prieštarų. Paaugliai nori būti nepriklausomi, bet tuo pačiu ir kažkam priklausyti. Kita vertus, polinkis ieškoti netinkamų kompanijų gali atsirasti ir dėl auklėjimo klaidų. Pavyzdžiui, supykusios motinos pasakymas, kad geriau būčiau tavęs negimdžiusi – neturėčiau problemų, gali iššaukti vaiko pasipriešinimą. Vis dėlto tėvų kaltinti nereikėtų – gal jie ir gerai auklėjo vaiką, jam linkėjo visa ko geriausia, tiesiog ne viskas pasisekė taip, kaip tikėtasi. Pastebėję, kad vaikas „slysta“, tėvai sutrinka, nežino, ką daryti, juos kankina kaltės jausmas. Pamatę, kad vaikas nepaiso jų griežto žodžio, draudimų, kontrolės, tėvai jaučiasi atsidūrę beviltiškoje situacijoje. Norėdami atgaivinti santykius su vaiku, tėvai turėtų vengti moralizavimo, nes atkurti prarastą ryšį padėtų tik nuoširdūs pokalbiai, kai vaikas jaučia, jog norima jį suprasti.
|
|
