Didžėjaus pareigos – iš kartos į kartą

Apsimainyti vietomis su mokyklos didžėjumi norėtų ne vienas mokinys – juk jis mokyklos bendruomenei diktuoja muzikos madas ir sprendžia, kokios dainos iš ilgo fonotekos sąrašo skambės per diskoteką. Tačiau publikai nematomi lieka didžėjaus darbo užkulisiai – kaip jie pluša nešiodami, derindami, taisydami ne pačią naujausią aparatūrą ir valandų valandas praleidžia ieškodami tinkamos muzikos.

Vydmantų vidurinės mokyklos didžėjai Mantas Savickas (kairėje) ir Eimantas Stonkus stengiasi, kad jų grojama muzika patiktų kuo daugiau mokinių ir jie gausiai rinktųsi į diskotekas.

„Mūsų toks gyvenimo būdas – tiesiog negalime gyventi be muzikos“,- tikino mokyklų didžėjai, šias pareigas paveldėję iš vyresniųjų.

Mokyklose egzistuoja nerašyta taisyklė – atėjus į XI-XII klasę, tenka rimčiau kibti į mokslus, todėl didžėjams visai nebelieka laiko groti muziką per renginius ir diskotekas. Tuomet „veteranų“ vietą užima pamaina – muzikai neabejingi jaunesnių klasių mokiniai.

Taip didžėjai iš kartos į kartą perduoda ne tik aparatūrą, bet ir pamokas, kaip ją valdyti, darbo subtilybes. Deja, jaunesniems kolegoms jie negali perduoti muzikos įrašų – juk kasdien gimsta naujos dainos.

Muzikos norėtų ir per pertraukas

„Norėtume, kad muzika skambėtų ir per pertraukas“,- prisipažino Vydmantų vidurinės mokyklos didžėjai 15 metų Mantas Savickas ir trylikametis Eimantas Stonkus, valdyti aparatūrą išmokęs iš savo vyresniojo brolio Nerijaus.

Šis didžėjų duetas tvirtino, kad prie pulto jie vienas kitam netrukdo: atvirkščiai – dviese vesti diskoteką yra kur kas lengviau. Visą vakarą sėdėti prie pulto atsibosta, todėl vaikinai pasikeičia – kol vienas leidžia muziką, kitas gali pašokti, pasišnekėti su draugais.

„Reikia stengtis, kad muzika visiems patiktų ir į diskoteką susirinktų kuo daugiau žmonių. Diskotekas stengiamės surengti kuo dažniau, tik gaila, kad į jas gali ateiti tik mūsų mokyklos mokiniai, o jaunimas iš kitų mokyklų neįleidžiamas“,- tvirtino M. Savickas ir E. Stonkus, svajojantys apie naujesnę aparatūrą ir įvairius šviesos efektus, dūmų mašiną.

Nuotaikai pakelti – „Meilės laivas“

M.Savickas ir E.Stonkus patys sudaro muzikos įrašų sąrašą, pagal kurį per renginius ir diskotekas groja dainas. „Svarbiausia - kad būtų geras ritmas, patogu šokti ir muzika patiktų daugumai mokinių. Muzikos ieškome internete, nuolat peržiūrime muzikos „topus“. Radę naują dainą, pasitariame, ar ji tiktų diskotekai. Mudviejų muzikinis skonis sutampa, todėl netenka bartis dėl kokios nors dainos,- pasakojo M. Savickas ir E. Stonkus. – Savo mėgstamų dainų pasiūlo ir draugai. Stebime – jei jos patinka ir publikai, persirašome į savo kompiuterį ir taip papildome fonoteką.“

„Mus muzika visada traukė, todėl buvo įdomu išbandyti save didžėjaujant“,- sakė Jurgio Pabrėžos gimnazijos moksleiviai Henrikas Gagilas (kairėje) ir Edmundas Volskis.

Vaikinai sakė, kad jų fonotekoje – įvairaus stiliaus muzika: pačios naujausios dainos, iki skausmo žinomi pasauliniai hitai, populiarūs lietuviški, angliški, rusiški kūriniai. Didžėjai teigė, jog ne visos dainos, kurių gera klausytis, tinka šokti.

M.Savickas ir E.Stonkus sakė per diskotekas atsižvelgiantys į publikos nuotaiką – kuo ji niūresnė, tuo greitesnes ir linksmesnes dainas stengiasi groti, kad šokti susigundytų daugiau mokinių.

Pašnekovai juokiasi pasakodami, kad kaskart publikai nuotaiką pakelia Ryčio Cicino daina „Meilės laivas“.

Diskotekų norėtų dažniau

„Parinkdami dainą žiūrime į salę, bet publika retai būna liūdnos nuotaikos – dažniausiai visi šoka“,- sakė šešiolikmečiai Henrikas Gagilas ir Edmundas Volskis, kuriems patikėtas Jurgio Pabrėžos gimnazijos didžėjaus pultas.

H.Gagilui ir E.Volskiui dažniausiai tenka parinkti muziką mokykliniams renginiams, todėl jų fonotekoje yra ir lėtų, ramių kūrinių, tinkančių muzikiniam fonui. O per šokių vakarus skamba linksmesnės, ir Lietuvoje, ir užsienyje populiarios dainos.

Didžėjai prisipažino kartais pildantys ir mokinių pageidavimus pagroti kokį nors kūrinį ar per mikrofoną bendramokslį pasveikinti su gimtadieniu. Didžėjai sakė svajojantys, kad gimnazijoje diskotekos vyktų dažniau – dabar jos organizuojamos tik po didesnių mokyklos renginių.

„Mums kalbėti per renginius netenka, nes dažniausiai yra kiti vedėjai, kurie bendrauja su publika. Mums su vedėjais tereikia aptarti, kokio muzikinio fono ar muzikinių intarpų jie pageidauja“,- kalbėjo H.Gagilas ir E.Volskis.

Šiais mokslo metais didžėjauti pradėję vaikinai džiaugiasi, kad turėjo galimybę išbandyti save, nes juos muzika traukė nuo mažens. Dabar jie perprato aparatūrą, išmoko sureguliuoti garsą.

• Rašyti komentarą (13)