Paukščiams žiemą ir duonos trupinys - puota

Kiekviena diena kretingiškiui 75-erių Petrovinui Butkui prasideda rūpesčiu palesinti mūsų kraštuose žiemojančius paukščius. Zylės į jo sodybą suskrenda palesti šviežių lašinių, strazdai – obuolių, o žvirblių pulkas mielai palesa šuniui specialiai su lydytais taukais sutaisytų stambiai maltų grūdų.

Kretingiškis Petrovinas Butkus specialiai zylėms įrengė strypą, ant kurio kabina lašinius ir kuriuo sulaukėję katinai dar neįsigudrino užlipti.

„Jau kelintą dieną puslaukis katinas išbaido paukščius, - apmaudą išsakė P.Butkus. – Ir paukščių mažiau beatskrenda – matyt, jaučia katiną“.

Anot sodybos šeimininko, sodybą pamėgęs pusiau sulaukėjęs katinas – labai gudrus: jis sugebėdavo užsikarti ant vynuogienojų, ties kuriais būdavo zylėms pakabinta lašinių. „Įdomu buvo stebėti – prisliūkina katinas, priekine koja prisitraukia paltelę ir graužia“, - pasakojo P.Butkus.

Kad niekdarys neėstų zylėms skirtų lašinių, P.Butkus sumeistravo strypą, ant kurio dabar ir kabina lašinius juos mėgstančioms zylėms.

Paukščius stebi ir žiemą, ir vasarą

Iš Veiviržėnų kilęs, Kretingoje nuo 1960 metų gyvenantis P.Butkus sakė esąs gamtos mylėtojas: pavasarį pajauryklėje kelia inkilus paukščiams, žiemą juos lesina.

„Sename „Mūsų sodų“ žurnalo numeryje radau inkilų matmenis. Meistraujant inkilą svarbu žinoti, kokiam paukščiui jis bus skirtas. Štai jeigu zylėms skirtas inkilas bus su didesne landa, tą inkilą kaipmat okupuos žvirbliai“, - savo pastebėjimus išsakė pašnekovas.

Sodyboje gal jau 30 metų augančią vynuogę yra pamėgusi pietinių purplelių porelė, kuri lieka žiemoti. Kai tik ši nusisuka nuo lesalo – ant šakų likusių kaboti vynuogių, kurių šeimininkai specialiai nenuskina, pulkai smulkesnių paukščių taip pat supuola jų lesti. „Ko ne cirkas – akių negalima atitraukti“, - draugišką paukščių kovą dėl maisto apibūdino P.Butkus.

Ši žiema jam primena vaikystės ir jaunystės žiemas, kada niekas ir nesistebėdavo tuo, jog šalta. „Pamenu, kai 1958 metais dar balandžio 1 dieną, man grįžtant iš kariuomenės buvo tiek sniego, kad kareiviškas lagaminas per sniegą vilkosi, – teko jį ant pečių parsinešti. Štai kokių gilių žiemų būta“, - prisiminė vyras.

Jam patinka stebėti ne tik prie lesalo suskridusius paukščius – P.Butkus prisipažino galįs ir triskart klausytis tos pačios kartojamos radijo laidos „Gamta – visų namai“: „Kad ir tas pats turinys – nenuobodu“.

Kretingiškis pastebėjo, jog per savaitę jo sodyboje zylių pulkelis sulesa 100 g, kartais – ir daugiau lašinių. Už juos parduotuvėje pensininkui tenka mokėti nuo 4,5 iki 7 Lt/kg. Pašnekovas tvirtino, jog jam tų nuo pensijos atitrauktų kelių litų nė kiek negaila – išlaidas atperka žinojimas, kad paukščiai nealks, bei galimybė stebėti įdomų paukščių gyvenimą.

P.Butkaus sodybą labiau pamilę smulkūs paukščiai, ir prie Jauryklos upelio perinčios šarkos zylių ar žvirblių neskriaudžia. „Tačiau yra buvę, kad šarkos vištų kiaušinius vogė. Žiūriu – vištos tupi, o kiaušinių - kaip nėr, taip nėr. Ne veltui ir sakoma „šarka vagilė“, - dar vieną pastebėjimą išsakė P.Butkus. Jam lesinti paukščius yra puiki žiemos pramoga.

Supelijusi duona – netinka

Palangiškė biologė Lidija Umbrasienė teigė, kad esant tokia šaltai žiemai pagelbėti paukščiams – būtina.

„Ypač kenčia prie žmonių globos pripratusios ir miestuose likusios žiemoti antys, gulbės. Todėl jas lesinti reiktų eiti į tas vietas, kuriose jos iš žmonių maisto gaudavo rudenį“, - pastebėjo L.Umbrasienė.

Antims, gulbėms galima paberti bulvių lupenų, kapotų kopūstų, grūdų, įvairių pabirų, virtų bulvių. „Bet jokiais būdais – ne apelsino žievių, kaip teko matyti“, - teigė biologė.

Kaip didžiausią klaidą, lesinant laukinius paukščius, ji įvardijo žmonių jiems duodamą supelijusią duoną, batoną – tokie produktai kenkia taip, kaip kenkia ir sūrus lesalas.

Paukščių labiausiai mėgstamas lesalas yra saulėgrąžos, tačiau šios dažnam miestiečiui sunkmečiu yra per brangios, kad jomis lesintų paukščius.

Smulkiesiems paukščiams lesinti tinka smulkios, pavyzdžiui, miežinės kruopos, sulaužytas batonas ar duona, suvilgyti aliejumi. Zylėms tinka taukai, margarinas be druskos, švieži lašiniai, strazdai ypač mėgsta obuolius.

Anot L.Umbrasienės, Lietuvoje žiemoja įvairiausi paukščiai: liepsnelės, kikiliai, varnėnai, svilikai, pietiniai purpleliai, karklažvirbliai, žvirbliai, zylės, iš Šiaurės iki mūsų atskrenda smilginiai strazdai.

„Jiems visiems reikia mūsų pagalbos – gavę lesalo smulkieji paukščiai turi didesnę galimybę išlikti, pragyventi šaltą žiemą“, - sakė L.Umbrasienė.

• Rašyti komentarą (3)