Ledo ritulio aistruoliai mėgaujasi žiema

Šią šaltą žiemą ledo ritulio aistruoliai Paupio stadioną ir vadinamąją Akmenos upės salelę iškeitė į Pranciškonų gimnazijos tvenkinio ledą.

Ledo ritulio aistruoliai šią žiemą aikštę įsirengė ant Pranciškonų gimnazijos tvenkinio, kurio ledas, spėja patys žaidėjai, gali būti 30-40 cm storio.

„Palei salelę teka upė, todėl ledas greičiau tirpsta. Kai pili aikštę ant pievos, kad ir kaip bebūtų šalta, dalis vandens vis tiek susigeria į žemę. Tad jei nori geros aikštės, tenka įdėti labai daug darbo. Kam vargti, jeigu pati gamta suteikia kuo puikiausias sąlygas čiuožti ant gero lygaus ir storo ledo“, - kalbėjo vienas iš ledo ritulio entuziastų 55 metų Raimundas Puškorius.

Jo kolegos taip pat ledo ritulio mėgėjai 49 metų Genadijus Radoškevičius ir 32 metų Vytautas Jucys sakė, kad žaisti gamtoje, gryname ore, kur daug erdvės, - nepalyginti smagiau negu, tarkim, „Akropolio“ ledo arenoje. „Tik vienas skirtumas – „Akropolyje“ yra kas nubraukia ledą, o ant tvenkinio tuo turime rūpintis patys: ar pasnigo, ar palijo, ar ledas įtrūko – bėgame patys valyti, lyginti“, - pridūrė R.Puškorius.

Ledui išlyginti vyrai vandenį nešasi iš lurdo upelio. Vanduo ledui turi būti skaidrus, be jokios žolelės ar šakaliuko. Tokiam įšalus, o saulei truputį pašvietus, ledas toje vietoje kaip mat ima tirpti.

„Kad ir truputį įskilęs ledas, kad ir nedidelė duobutė yra pavojingi: užkliuvus pačiūžai, galima gauti traumą“, - patikslino R.Puškorius.

Jis bei jo bendraminčiai kuria planus ant Pranciškonų gimnazijos tvenkinio į varžybas pasikviesti ledo ritulininkus iš Plungės, o klaipėdiečiai į treniruočių pobūdžio draugiškas varžybas ir taip atvažiuoja. Jeigu sinoptikų prognozės išsipildys – šalčiai laikysis, tokiems planams lemta išsipildyti.

Sąlygos surengti turnyrą ant Pranciškonų gimnazijos ledo yra: varžyboms pakanka 40x20 m išmatavimų aikštės, Kretingos miesto seniūnijos bei komunalininkų rūpesčiu įrengtas apšvietimas. Trūksta tik aukštesnių bortelių, kurių nesant ne tik ledo ritulys, bet ir ledo ritulininkas įsibėgėjęs skrenda iš aikštės.

Ledo ritulio aistruoliai tvenkinio ledu mielai dalijasi su miesto vaikais. Jų čia susirenka po būrelį-antrą, kas – su pačiūžomis, o kas – ir be jų. Štai Pranciškonų gimnazijos ugdytiniai 11 metų Kostas Mačius ir 9-erių Augustas Valaitis sakė, kad žaisti ledo ritulį jie greitai pramokę: čiuožti mokėjo anksčiau, o kaip žaisti – šiek tiek nusižiūrėję nuo suaugusiųjų, kurių žaidimą taip pat smagu stebėti.

Ir vaikai, ir suaugę ledo ritulininkai tvirtino, kad šaltis jų neįveikia: nei jie sloguoja, nei peršąla. Svarbu tik su nuo prakaito sudrėkusiais rūbais nestoviniuoti, nesėdėti ant suoliuko: reikia arba skubėti namo, arba labai greitai persirengti sausais drabužiais.

„O sušalti žaidžiant nėra kada: kai mažiau žaidėjų – keičiamės kas 30-40 sekundžių. Per tiek laiko aikštėje spėjame pavargti, nes ledo ritulys – itin greitas, intensyvus, fizinių jėgų reikalaujantis žaidimas“, - kalbėjo G.Radoškevičius, ledo ritulį žaidęs ir jaunystėje, šio žaidimo išmokinęs ir savo sūnų Evaldą.

Ledo ritulį pamėgę vyrai ir jaunuoliai teigia, kad ši sproto šaka jiems – pomėgis, susijęs su azartu, maloniu nuovargiu bei vyriška draugyste.

Išsirengę žaisti ant ledo sportininkai praleidžia ne mažiau kaip 3-4 valandas.

• Rašyti komentarą (0)