Savitarna dujų kolonėlėse – rimtų nelaimių provokacija

Jau gerą pusmetį Lietuvos degalinėse galioja nauja tvarka, pagal kurią automobilius dujomis užpildyti gali patys klientai. Daugumos degalinių darbuotojai bei patys klientai mano, kad ši tvarka – ydinga, ir kad ji galios tol, kol įvyks pirma rimta nelaimė.

Darbų saugos specialistų, degalinių darbuotojų ir vairuotojų nuomone, patiems klientams užpildyti automobilių dujų balionus yra pavojinga sveikatai ir nesaugu. Kitaip mano tik kai kurių degalinių vadovai.

Vieni atsisakė pilstytojų, kiti - ne

2009 m. balandžio 16 d. energetikos ministro Arvydo Sekmoko nurodymu buvo nubrauktos visos ligi tol griežtai galiojusios darbo saugos taisyklės, teigusios, kad pilti dujas gali tik specialistai. Jie privalėjo dėvėti specialius darbo rūbus, kad būtų išvengta galimo sprogimo nuo įsielektrinusių rūbų kibirkšties, ir mūvėti pirštines, apsaugančias rankas.

Vienos Kretingos rajono degalinės dujų pilstytojų etatus išsaugojo, kitos apribojo jų darbo laiką arba išvis atsisakė.

Salantų degalinės „Milda“ vadovas Pranas Bėrontas sakė, jog pas juos dujos yra pilamos visą parą. Tačiau darbo metu, nuo 8 iki 17 val., automobilių dujų balionus užpildo operatorius, o po darbo – jau patys klientai. „Tačiau tamsiu paros metu vairuotojas rizikuoja būti neaptarnautas. Vakarais budintis operatorius automobilių balionus užpildo tik moterims ar pažįstamiems klientams, nes dėl saugumo jam yra nurodyta neišeiti iš patalpų“, - kalbėjo P.Bėrontas.

Dujų pilstytojų neketina atsisakyti Kretingos rajono degalinės „Ventus – nafta“ ir „Apoil“.

„Pas mus per pamainą dirba du operatoriai: vienas jų nuo 7 iki 22 val. aptarnauja klientus prie dujų kolonėlės. Bet jeigu klientas pats pageidauja užpildyti balioną, mes neturime teisės jam uždrausti. Tačiau jį prižiūri operatorius, nes manome, kad pilti dujas pačiam klientui yra nesaugu. Lietuvoje taip jau yra: šaukiame tada, kai įvyksta rimta nelaimė“, - įsitikinusi Vydmantų degalinės „Ventus – nafta“ vadybininkė Sofija Daukantienė.

Degalinės „Apoil“ ūkio dalies vedėjas Arūnas Balsys sakė, jog jų degalinėje dujų balionus taip pat užpildo operatorius. „Jeigu klientas neturi storų odinių pirštinių, jis gali nuo dujų apšalti rankas. Nuo įsielektrinusių jo drabužių taip pat gali kilti kibirkštis. Tai yra rizikos veiksniai, ir tuo paaiškinama, kodėl dujų pilti nederėtų ne specialistui“.

Pereinant prie naujos tvarkos, jo nuomone, jau įmontuojant į automobilį dujų balioną, savininkas turėtų išklausyti specialius mokymus.

Taupo pinigus, bet ne sveikatą

Kretingiškis Stanislovas Medutis, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistas, mano, jog, atsisakydamos dujų užpylėjų, degalinės žengia žingsnį atgal.

„Neišmanančio žmogaus elgesys su dujomis veda nelaimės link. Kaipgi gali žmogus, neturintis specialių žinių, teisingai susiorientuoti: juk tik specialistas gali pastebėti gedimus ar nuspėti galimus pavojus, - įsitikinęs saugos specialistas. – Dėl saugumo anksčiau būdavo reikalaujama net kapotą atidaryti ir keleivius išlaipinti“.

Nemokančio laikyti šautuvo nė į karą neišleidžia, samprotavo S.Medutis. Jam nesuprantama, kaip vairuotojų kursuose reikalaujama griežtai laikytis eismo taisyklių, o užpildant degalų balioną nepaisoma netgi elementaraus sveikatos saugumo.

„Apoil“ degalinių tinklo Kretingoje ir Kalotėje vadovas Paulius Zaveckas tvirtino, jog dujų pilstytojų degalinėse buvo atsisakyta dėl krizės: „Taupoma atleidžiant, kai kurių stambių degalinių tinklų vadovų manymu, nereikalingus darbuotojus, o apie žmonių saugumą niekas negalvoja“.

Branginti degalus - naudinga

Toks degalinių taupymas, P.Zavecko manymu, valstybei reiškia didėjančią armiją bedarbių, kurie išlaikomi dar dirbančių žmonių, ir negautus milijonus į valstybės biudžetą.

„Nemažai smulkių bendrovių jau bankrutavo ar pasidavė praryjamos stambiųjų. Vadinasi, pinigai nuplaukė užsienio valstybėms, nes didžiosios bendrovės yra ne mūsiškos. Lietuviškų bendrovių išnykimas yra naudingas užsienietiškoms, nes ateityje, siekdamos valdyti dalį mūsų rinkos, jos galės diktuoti kainas“, - įsitikinęs P.Zaveckas.

Anot jo, pastaruoju metu kažkam yra naudinga formuoti neigiamą visuomenės nuomonę apie pernelyg didelį degalinių „apetitą“.

„Eiliniam žmogui nežinoma, kad didžiąją dalį degalinėse parduodamų degalų kainos sudaro valstybės mokesčiai: nuo 4 Lt, kuriuos už litrą benzino sumoka klientas, net 2,5 Lt skirta mokesčiams – akcizo, PVM, darbo užmokesčio ir pan. Ir tik 1,5 Lt lieka naftai, jos perdirbimui, transportavimui, pardavimų kaštams, licencijoms, ūkio išlaidoms, atlyginimams ir pan.“, - aiškino P.Zaveckas.

Į gamintojo kainą įskaičiuotas ir importui nustatytas 4,7 proc. muito mokestis. „Tai ir yra pagrindinė priežastis, dėl ko mūsų degalinėse kainos aukštesnės negu kaimyninėse valstybėse.

Egzistuoja kažkam naudingi susitarimai dėl šio muito mokesčio. Jeigu jis būtų panaikintas, degalų kainos degalinėse kristų maždaug 10 ct. Kita problema – nustatytas importui valstybės rezervo kaupimas. Mūsų gamintojas be papildomų kaštų gali kaupti rezervą, o importuotojams tai – papildomos išlaidos: įšaldomi pinigai, reikalinga įkurti ir išlaikyti sandėlius. Vien dėl šių dviejų Vyriausybės sprendimų degalų litras pabrangsta 15 ct“, - degalų brangimo priežastis nagrinėjo P.Zaveckas.

• Rašyti komentarą (5)