|
|
|
Istorinių vargonų lenta – į Jurgio Pabrėžos celę
Praėjusį penktadienį, Kretingos pranciškonų vienuolyne minint tautos šviesuolio – kunigo ir mokslininko - Jurgio Ambroziejaus Pabrėžos 239-ąjį gimtadienį, broliams pranciškonams buvo įteiktas vertingas eksponatas – lenta su lenkiškais rašmenimis nuo garsiųjų XVII a. pradžios Kretingos bažnyčios vargonų. Manoma, kad lentoje buvo surašyti geradariai, 1879 m. savo lėšomis rėmę vargonų restauravimą. Išsaugojo su J.Pabrėžos rankraščiais Šią vertybę broliams pranciškonams perdavė humanitarinių mokslų daktarė, Kauno technologijų universiteto retų knygų bibliotekos vedėja Nijolė Lietuvninkaitė. Į Kretingą ją kartu su ilgiausiu Lietuvoje žolynų taku atvežė nuo Jokūbavo kilusi žolininkė, sveikatingumo klubo „Žolinčių akademija“ prezidentė Danutė Kunčienė. Kelis dešimtmečius lenta buvo saugoma Kauno technologijų universiteto bibliotekoje. „Prasidėjus sovietų okupacijai, Kretingos pranciškonų vienuolynas buvo uždarytas. Visa kolekcija vertingų knygų, tarp kurių – ir Jurgio Pabrėžos rankraščiai, buvo išgabenta į Kauną. Tarp senųjų knygų aptikau ir šią vargonų lentelę. Tekstas joje – autentiškas ir jį dar reikia ištyrinėti. Manau, kad jame – nemažai vertingos informacijos apie buvusius garsius visoje Lietuvoje Kretingos bažnyčios vargonus“, - „Pajūrio naujienoms“ sakė N.Lietuvninkaitė.
Ji mano, jog su Jurgio Pabrėžos asmenybe ši lenta neturi tiesioginių sąsajų, nes joje įrašyta data – 1879 m. - yra vėlesnė už garsiojo pranciškonų kunigo ir mokslininko mirties – 1849 m. – datą. Priimdamas šią istorinę vertybę, Kretingos pranciškonų vienuolyno gvardijonas Sigitas Benediktas Jurčys išsakė mintį, jog istorinė lenta bei ilgiausias Lietuvoje – 38 m ir 83 cm - žolynų takas taps svarbiais eksponatais, ateityje vienuolyne įrengiant Jurgio Pabrėžos celę – muziejų. Žolynų taką galima tęsti Vienuolyno koridoriais nuvingiavęs žolynų takas išaustas iš 1 tūkst. žolynų rūšių. „Tai – ne tik Lietuvos žolynų, bet ir žmonių širdžių takas, niekieno nefinansuotas darbas. Pradėjau austi padedama savo vyro, kuris sukalė rėmą su 44 atnarais. Vėliau austi pakviečiau visos Lietuvos žmones, jį audžiant sudėtos godos, palinkėjimai, prašymai, padėkos. Jame – sveikatos, malonių, nuolankumo ir visų kitų dorybių, apie kurias bylojo Jurgis Pabrėža, maldos, - kalbėjo D.Kunčienė. – Takas pabuvojo svarbiausiose mūsų tautos šventėse ir kone kiekvieno miesto žmonės į jį įaudė savo mintis“. Žolynų takas buvo skirtas Lietuvos tūkstantmečiui, tačiau saugoti atgabentas į Kretingos pranciškonų vienuolyną – tautos dvasios ir kultūros lopšį, kuriame gilų pėdsaką paliko kunigas ir garsus pamokslininkas, botanikas ir mokslininkas, vaistininkas ir gydytojas J. Pabrėža. D.Kunčienė mano, kad šį taką galima austi ir toliau, nes Lietuvoje J.Pabrėža suskaičiavo augant per 4 tūkst. augalų. Šią mintį ji pabrėžė M.Valančiaus bibliotekoje pristatydama J.Pabrėžos sudarytą knygą apie augalus „Taislius auguminis“. Prie vienuolyno nutįstų žmonių takas Kaip šiandien elgtųsi ir ką sakytų šalia mūsų atsidūręs J.Pabrėža, - konferencijos dalyvių nuomonių klausė J.Pabrėžos gimnazijos tikybos mokytoja Ramunė Masiokienė. Susirinkusieji manė, kad šiandien J.Pabrėža tebebūtų toks pat populiarus, kaip ir prieš du šimtus metų. Kitados gyvendamas Kretingos vienuolyne, jis turėjo dvi celes: vienoje pats gyveno, kitoje priiminėjo ir gydė žmones. Šiandien žmonės vėl atsigrįžta į gydymąsi žolėmis, todėl į Kretingos vienuolyną būriais trauktų sveikatos ieškantys žmonės, prie vienuolyno vartų kabėtų iškabos, veiktų žolių parduotuvė. J.Pabrėža, tarsi savo laikų mąstytojas Tomas Akvinietis, kalbėjo apie tas visuomenės negeroves bei žmonių ydas, kurios tebėra aktualios ir šiandien. Vienas iš gerovės griovėjų yra girtuokliavimo reiškinys, sakė J.Pabrėža. Jo manymu, blogas pavyzdys, kai tėvai vaikų akivaizdoje kortomis lošia. „Griešnas begėdiškas mintis byloja - jei nuo žmonių blogus darbus paslėpsi, tai nuo Dievo nieko nepaslėpsi. „Nepykite, jei rūsčiai pakalbėsiu“, - pamokslaudamas atsiprašydavo J.Pabrėža, kurio pamokslai buvo paprasti, aiškūs ir taip populiarūs, kad jų klausytis susirinkdavo minios žmonių.
*** *J.Pabrėža gimė 1771 m. sausio 15 d. Lenkimų parapijoje, Skuodo r. Mokėsi Kretingos mokykloje, studijavo Vilniaus universitete mediciną, Varnių kunigų seminarijoje. Kunigavo įvairiose Žemaitijos parapijose, o nuo 1807 m. paskirtas Kartenos parapijos altarista. *1816 m. jis apsisprendė tapti vienuoliu tretininku. 1817 m. davė įžadus, gavo vienuolišką abitą bei tėvo Ambroziejaus vardą. *J.Pabrėža dėstė pranciškonų išlaikomoje mokykloje lotynų kalbą, gamtą, geografiją. Jis buvo vienuolyno nuodėmklausys, dvasios vadovas ir religinio turinio knygų autorius: jis parašė 4 tūkst. dvasinio turinio raštų. * Jis taip pat rašė eilėraščius žemaičių tarme ir lenkų kalba. *Svarbiausi yra J.Pabrėžos moksliniai darbai botanikos srityje, savo žinias jis taikė gydydamas žmones. Jo botanikos darbai turi svarbią reikšmę Lietuvos florai pažinti ir kaip pirmas bandymas sukurti botanikos terminiją. *Tėvas Ambroziejus mirė 1849 m. spalio 30-ąją po ligonių priėmimo valandų. Palaidotas senosiose Kretingos kapinėse. Viršum kapo 1933 m. buvo pastatyta koplyčia, o pranciškonai rinko medžiagą dėl jo paskelbimo palaimintuoju. *Žemaičiai ligi šiol tebelaiko tėvą Ambroziejų šventuoju, lanko jo kapą ir prašo užtarimo nuo ligų ir negandų. *J.Pabrėžos vardu pavadinta viena pagrindinių Kretingos miesto gatvių ir gimnazija. 1993 m. klaipėdietis skulptorius Algirdas Bosas sukūrė paminklą, kuris pastatytas priešai bažnyčią ir vienuolyną.
|
|
