Varpininkė gausmui prabudina išsyk aštuonis cerkvės varpus

Sekmadienio rytą Palangos Iverijos Dievo Motinos cerkvėje džiaugsmingai gaudžiantys varpai pakvies parapijiečius į Trijų Karalių iškilmę. Jau ketverius metus šventadieniais cerkvės bokšte įtaisytais aštuoniais varpais vienu metu skambina profesionali varpininkė Irina Krylova.

Palangos cerkvės varpininkė Irina Krylova išsyk skambina aštuoniais varpais. „Kiekvienas varpas – kitoks, ir jų skambėjimas – skirtingas. Todėl pats muzikantas turi „suprasti“ varpo dvasią ir atrasti savąjį grojimo stilių“, - sakė profesionali varpininkė.

Vienintelė varpininkė pajūryje

Prieš ketverius metus I.Krylova, vienintelė iš Lietuvos, buvo išsiųsta mokytis į Maskvos varpų centrą ir šiuo metu yra vienintelė profesionali varpininkė, skambinanti Palangos bei Klaipėdos cerkvėse.

„Pagal rusų tradiciją, varpininkas yra muzikantas, kuris privalo laikytis tradicinių ritmų ir kartu pats gali improvizuoti. Situacija varpų muzikos srityje - unikali: klasikos kūrinių nėra sukurta, egzistuoja tik klasikiniai ritmai. Šimtmečiais gyvuoja įžymiųjų vienuolynų varpų melodijos, ir varpininkas pats turi nuspręsti, ar jis - pajėgus jas sugroti. Kiekvienas varpas taip pat yra unikalus, ir kiekvienas varpininkas pats susiranda savą muzikos stilių, kuris labiausiai išryškina varpo skambesį, atskleidžia jo grožį. Tai, kas tinka vienam varpui, ne visuomet tinka kitam“, - apie varpų muzikos specifiką kalbėjo 34-erių muzikantė I.Krylova.

Grojant varpais, akcentavo I.Krylova, kaskart išgaunamas vis kitoks skambesys: tai priklauso nuo grojimo įgūdžių, nuotaikos, emocijų. Ritmiškai galima atkartoti ir liaudies melodijas. „Kartais pagauna toks entuziazmas paskambinti kažką liaudiško ir artimo rusų tautos dvasiai, - parapijiečiai atpažįsta skambant dainų melodijas“, - atviravo pašnekovė.

Rusų varpai - skambesni

Prieš dvejus metus Palangos cerkvėje, kuri pastatyta 2001 m., buvo įrengti 8 nauji varpai, o senieji išgabenti į Visų šventųjų cerkvę Klaipėdoje, Liepų gatvėje. Naujieji varpai yra išliedinti garsioje Kamensk Uralsko gamykloje.

Didysis varpas įtaisytas varpinės centre, jis sveria 800 kg. Ant jo išlieta Palangos cerkvės statytojo Aleksandro, jo motinos Jevdokijos bei giminaičio Andriejaus šventieji globėjai. Antrasis varpas, sveriantis 460 kg, skirtas carui, - apie tai byloja išlietas užrašas ir ikona. Trečiasis sveria 90 kg ir yra skirtas Dievui. Kiti mažesnieji varpai – be ikonų, puošti tik ornamentais.

Visais varpais muzikantė groja išsyk: dviem didžiausiais – bosiniais - varpais Irina groja kojomis ir po tris varpus valdo kiekviena ranka.

„Palangos cerkvės varpai išlaikę visas senovines gamybos tradicijas. Rusų varpai yra kitokie negu katalikų bažnyčiose: jie labiau išgaubti ir jų sienos storesnės, todėl jais išgaunama daugiau tonų. Netgi gęstantis varpo dūžis skleidžia tam tikrus tonus“, - tvirtino I.Krylova.

Anot jos, skiriasi katalikų ir stačiatikių skambinimo būdas: katalikai judina patį varpą, o stačiatikiai – tik jo liežuvį.

„Tai yra nulemta istorinių aplinkybių: pirmuosius varpus iš Olandijos pargabeno caras Petras I ir jie greitai „surusėjo“: Rusijoje buvo pradėta lieti labai masyvius ir storasienius varpus. Juos pajudinti tapo sudėtinga, todėl pakito ir skambinimo technika“, - pasakojo muzikantė.

Rusijoje didžiausiais skambantis varpas sveria 16 tonų. Jis saugomas Maskvos apskrities Sergev Posat mieste, Šventosios Trejybės Lauros vyrų vienuolyne. „Šiame vienuolyne ligi šiol skambinama net 26 varpais, - vienas jų išlikęs net iš XVI amžiaus, caro Ivano Rūsčiojo laikų“, - istorinėmis žiniomis pasidalijo I.Krylova.

O „varpas – caras“, esantis Maskvos Raudonojoje aikštėje, sveria 32 tonas. Tačiau jis nebuvo pakabintas dėl pernelyg didelio svorio ir nė sykio nesuskambėjo.

Skambinti varpais – moteriška0 tradicija

Anot I.Krylovos, - įprasta, kad rusų cerkvėse varpais skambina moterys: „Ši tradicija vėlgi atėjo iš senovės: Rusijoje pirmosios varpininkės buvo moterys. Vyrai iki baudžiavos laikų traukdavo į miestus ieškoti uždarbio, kaimuose pasilikdavo vien moterys. Jos pirmosios visai apylinkei iš varpinių ir pranešdavo apie artėjančias nelaimes arba didelį džiaugsmą. Be to, Rusijoje nuo seno moterų vienuolynų buvo gausiau negu vyrų“.

Skambinimas varpais yra tik suaugusių žmonių užsiėmimas, todėl vaikystėje nesuformuotus įgūdžius išlavinti nėra lengva. Moterys, kalbėjo Irina, varpų muzikos srityje yra imlesnės, negu vyrai.

„Mokantis skambinti varpais sunkiausia buvo išlavinti kūno judesių koordinaciją. Moterys pagal savo prigimtį moka išlaisvinti emocijas ir įsijausti, persikūnyti į muziką. Vyrams tai sekasi sunkiau, tačiau jie techniškai lengviau išmano varpų pasaulį“.

Ji sakė, jog mokantis skambinti varpais jai pravertė ir vaikystėje lankytos akordeono muzikos pamokos, per kurias buvo lavinama klausa bei muzikos garsų pajauta.

Varpų muzika pagal rusų tikėjimo tradiciją yra gerokai reikšmingesnė negu katalikų. Per šventes varpai džiaugsmingai gausdavo po apylinkes: per Kalėdas – visą dieną, o per Velykas – netgi visą savaitę. Dabar gi, gerbiant aplinkinių gyventojų ramybę, varpais skambinama nuo kelių ligi keliasdešimt minučių. O per Velykas varpais paskambinti gali kiekvienas žmogus.

I.Krylovos prabudintų varpų gausmas pripildo ir naująją Klaipėdos Lėbartų kapinių koplyčią. “Vakarais skamba rami muzika, o per šventes – džiaugsminga, kad kapus lankantys žmonės pajaustų, jog jų artimieji yra apgaubti dangiškos globos bei ramybės“, - teigė pašnekovė.

• Rašyti komentarą (3)