- Kai buvau jauna, visada pusryčiaudavau. Ir sveika buvau. Dabar rytais mažai ką valgau - sūrio gabaliuką, truputį uogienės. Pagrindinis „maistas“ - vaistai. Rytais jų tenka daug gerti. Juos užsigeriu vandeniu. Todėl net arbatos geriu mažai.
Kažko ypatingo pusryčiams ir nenusipirksi - pensija maža.
Bronius Slušnys:
- Pusryčiauti reikia. Kitaip, manau, - ir negalima. Pusryčiauju ryte atsikėlęs, maždaug po pusvalandžio. Kadangi dirbu, tai ne tik pusryčiauju, bet laiku pietauju ir vakarieniauju. Jei nevalgysi, tai ir nepadirbsi.
Pusryčiaudamas geriu kavą ar arbatą, kartais valgau kiaušinienę, duoną, košę.
Ir jaunas būdamas visada pusryčiaudavau.
Regina Gečienė:
- Manau, kad net tokio klausimo neturėtų būti. Nepusryčiausi – susigadinsi skrandį. Būčiau gydytoja, tokius net bausčiau. Dabar žmonės skuba ir nepusryčiauja.
Pusryčiams reikia nors pusę riekės duonos suvalgyti, arbatos puodelį išgerti. Vaikai pusryčiams turėtų suvalgyti nors bandelę. Pati mėgstu pusryčiams valgyti košę. Košė - ne tik skanu, bet ir sveika.
Kretingos šeimos klinikos gydytojos
Reginos Grykšienės komentaras:
- Pusryčiauti reikia. Nebūtinai tuoj pat išlipus iš lovos. Geriau valgyti po mankštos ar pasportavus. Žmogus turi nors kiek išalkti.
Pusryčių nevalgymas – mūsų laikmečio problema. Dažnai rytais išgeriama tik kavos puodelį. Tačiau kava „ant tuščio skrandžio“ nėra gerai – dirgina skrandį, kelia rūgštingumą.
Kai skrandžio rūgštingumas padidėjęs, negerai nieko nevalgius gerti ir sultis.
Idealu, kai pusryčiai šilti. Pusryčiams labai tinka košės ar dribsniai. Tai suteikia sotumo jausmą, gerina žarnyno veiklą, o taip pat neturi daug kalorijų.
Kalbino Aldona KAREČKAITĖ,
fotografavo Darius ŠYPALIS
